Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista, nes pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo teisėjas, kitoje panašiu metu nagrinėtoje pareiškėjo byloje pripažinęs pagrindą nusišalinti dėl konfliktinių santykių su pareiškėjo motina.
Šioje byloje pareiškėjas skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes jo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo teisėjas, kitoje pareiškėjo byloje pritaręs jo pareikštam nušalinimui dėl asmeninių aplinkybių – priešiškų santykių su pareiškėjo motina (teisėjo kolege). EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes minėtos teisėjo pripažintos aplinkybės, kurios negalėjo pasikeisti ir pareiškėjo skundžiamo proceso metu, suteikė pagrindą abejoti teisėjo objektyviuoju ir subjektyviuoju nešališkumu, o jis, tai žinodamas, nenusišalino nuo pareiškėjo bylos.
EŽTT priminė, kad smulkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas buvo nuteistas, nepriklauso tradicinėms baudžiamosios teisės kategorijoms. Nors smulkių baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų baudžiamojo persekiojimo ir bausmių skyrimo pavedimas administracinėms institucijoms neprieštarauja Konvencijai, suinteresuotas asmuo turi turėti galimybę apskųsti bet kokį jam nepalankų sprendimą teisme, kuris suteikia Konvencijos 6 straipsnio garantijas. EŽTT pažymėjo, kad teisėjas, kuris vieno teisėjo sudėtimi nagrinėjo smulkių teisės pažeidimų bylą prieš pareiškėją, vos prieš kelias dienas sutiko būti nušalintas nuo kitos pareiškėjo bylos. Toje byloje pareiškėjas siekė nušalinti šį teisėją dėl to, kad jis dirbo su pareiškėjo motina, taip pat teisėja. Atsakydamas į pareiškėjo pareikštą nušalinimą, teisėjas pripažino, kad dirba su pareiškėjo motina, ir, be to, nurodė, kad jų santykiai yra priešiški, jie nuolat konfliktuoja ir nebendrauja.
EŽTT nuomone, mažai tikėtina, kad teisėjo situacija galėjo pasikeisti vos per kelias dienas po to, kai jis sutiko būti nušalintas nuo kitos pareiškėjo bylos. Taigi, kai jam buvo paskirta nagrinėti svarstoma pareiškėjo smulkių teisės pažeidimų byla, teisėjas turėjo žinoti aplinkybes, pateisinančias jo nušalinimą. EŽTT nuomone, tai sukūrė situaciją, kuri galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, šios abejonės nebuvo objektyviai nepagrįstos, taip pat buvo tokio pobūdžio, kad kėlė klausimą pagal subjektyvųjį testą, netgi atskleidžiant asmeninį šališkumą, motyvuotą teisėjo priešiškumu pareiškėjo motinai. EŽTT pažymėjo, kad nagrinėjama situacija labai skiriasi nuo nagrinėtos 2015 m. sausio 15 d. sprendime byloje Dragojević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 68955/11, kurioje teisėjas, imdamasis atsargumo priemonės, susilaikė nuo dalyvavimo teismo sudėtyje, nesant jokios konkrečios priežasties abejoti jo asmeniniu nešališkumu.
EŽTT pakartojo, kad bet kuris teisėjas, dėl kurio yra pagrįsta priežastis baimintis dėl nešališkumo stokos, privalo nusišalinti. Iš tiesų, teisėjai turėtų laikytis aukštų elgesio standartų ir juos įgyvendinti, kad išlaikytų teismų sistemos vientisumą. Bet koks tokių standartų pažeidimas mažina visuomenės pasitikėjimą, kurį demokratinės visuomenės teismai privalo įkvėpti visuomenei. Šią bylą reikėtų skirti nuo bylų, kuriose vienintelis svarstytinas klausimas buvo ankstesnis teisėjų funkcinis dalyvavimas bylose, kai Teismas nusprendė, kad funkcinio dalyvavimo savaime nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą apie atitinkamo teisėjo ar teismo nešališkumą. Tokiais atvejais pareiškėjai turi pareikšti savo pagrįstas abejones dėl tariamo teisėjų nešališkumo trūkumo, prašydami juos nušalinti nuo bylos.
Konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai teisėjas žinojo apie aplinkybes, pateisinančias jo nusišalinimą, prieš bylos nagrinėjimą, nebūtina spręsti, ar pareiškėjas iš tikrųjų pateikė prašymą dėl teisėjo nušalinimo, kaip kad teigė, ar, kaip teigė Vyriausybė, toks nušalinimas nebuvo pareikštas. Šiame konkrečiame kontekste EŽTT svarbu buvo tai, kad bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga nedelsiant informuoti teismo pirmininką apie aplinkybes, pateisinančias jo nušalinimą, yra aiškiai nustatyta nacionalinėje teisėje. Todėl būtent teisėjas, žinodamas apie aplinkybes, turėjo prašyti teismo pirmininko nušalinti jį nuo bylos nagrinėjimo. EŽTT nesutiko su Vyriausybės argumentu, kad teisėjo vaidmuo supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje nebuvo reikšmingas, tad jo tariamas šališkumas neturėjo įtakos bylos nagrinėjimui.
Iš tiesų, nepaisydamas to, kiek pareiškėjas pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis siekdamas apsiginti, EŽTT buvo tos nuomonės, kad pats faktas, jog jį teisia teisėjas, pats pripažinęs aplinkybes, pateisinančias jo nusišalinimą, pakenkė teisingo teismo įvaizdžiui. Galiausiai EŽTT pažymėjo, kad Kroatijos Konstitucinis Teismas neištaisė aptariamo trūkumo nepanaikindamas skundžiamo sprendimo dėl abejonių jį priėmusio teisėjo nešališkumu.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.