Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista, nes vadovaujamas pareigas ėjusi banko darbuotoja nuteista už nusikalstamas veikas, susijusias su banko žlugimu, teisėjų kolegijoje dalyvaujant teisėjui, patyrusiam didelę turtinę žalą dėl minėto žlugimo. Teisė į nešališką teismą nepažeista dėl kito teisėjo, patyrusio tik nedidelių nuostolių, o dėl teisėjo, patyrusio nuostolių dėl kito banko žlugimo per tą pačią bankų krizę, nešališkumo trūkumo problemos nekilo.
Šioje byloje pareiškėja – buvusi vieno iš trijų didžiausių Islandijos bankų „Landsbanki“ įmonių bankininkystės vadovė ir kreditų komiteto narė – Islandijos Aukščiausiojo Teismo, išnagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteista laisvės atėmimu už sukčiavimą piktnaudžiaujant pareigomis ir bendrininkavimą manipuliuojant rinka, ji skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes Aukščiausiojo Teismo penkių teisėjų kolegijoje dalyvavo du teisėjai, patys patyrę nuostolių dėl banko, su kuriuo susijusi baudžiamoji byla, žlugimo, ir dar vienas, patyręs nuostolių panašiame kontekste, per tą pačią krizę žlugus kitam Islandijos bankui. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes vienas iš Aukščiausiojo Teismo kolegijos, nagrinėjusios pareiškėjos bylą, susijusią su banko vadovybės elgesiu prieš pat jo žlugimą, teisėjų dėl šio žlugimo patyrė didelius finansinius nuostolius. Dėl kito teisėjo, kurio patirti nuostoliai buvo nedideli, nešališkumo objektyvių abejonių nekilo, o dėl teisėjo, patyrusio nuostolių kitame banke, nešališkumo iš viso nekilo klausimo.
EŽTT dėl subjektyviojo nešališkumo pažymėjo, kad byloje nėra jokių požymių, jog kuris nors iš minėtų trijų teisėjų dėl asmeninių priežasčių būtų rodęs priešiškumą ar nepalankumą pareiškėjai. Tokios išvados negalima padaryti ir iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio. Kadangi nėra priešingų įrodymų, tai asmeninis teisėjų nešališkumas turi būti preziumuojamas.
Dėl objektyviojo nešališkumo EŽTT turėjo nustatyti, ar teisėjų turimos banko, kuriame dirbo pareiškėja, akcijos ir atitinkami jų nuostoliai žlungant bankui buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodo apeliacinės instancijos teismo nešališkumo trūkumą pareiškėjos byloje. Vertindamas tai, EŽTT pirmiausia atsižvelgė į tai, kad šis teismas turėjo spręsti dėl pareiškėjos kaltumo ar nekaltumo, be kita ko, kaltinimo dėl padėjimo manipuliuoti rinka, susijusio su banko akcijomis, t. y. dėl kaltinimo, dėl kurio ji buvo išteisinta pirmosios instancijos teismo. EŽTT nuomone, tam, kad šiame kontekste būtų galima suabejoti teisėjo nešališkumu, jo finansiniai interesai turi būti tiesiogiai susiję su ginčo dalyku nacionaliniu lygmeniu (t. y. nacionalinio proceso dalyku). Kadangi šioje byloje bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjai inkriminuojama nusikalstama veika, susijusi su jos, kaip „Landsbanki“ įmonių bankininkystės vadovės ir kredito komiteto narės, pareigomis, o teisėjas M.
S., pagal šalių pateiktą informaciją, niekada neturėjo banko „Landsbanki“ akcijų, jis neturėjo tiesioginio suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo nešališkumu. Tai, kad M. S. turėjo kito banko akcijų ir kitų investicijų, kurias prarado dėl bankų krizės apskritai, šios išvados nekeičia. Galiausiai pareiškėjos teiginys, kad M. S. vaikai greičiausiai patyrė didelių nuostolių dėl banko „Landsbanki“ žlugimo, yra spekuliatyvus, į jį, nesant jokio pagrindo, negali būti atsižvelgiama. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pats teisėjas M. S. Vyriausybei nurodė, kad jo vaikų nuostoliai buvo nedideli ir kad nėra jokių požymių, jog šie nuostoliai buvo susiję su banku „Landsbanki“. Todėl EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjos nuogąstavimai dėl M. S. nešališkumo stokos nebuvo pagrįsti.
Toliau EŽTT nurodė, kad teisėjas E. T. turėjo 87 383 Islandijos kronų nominaliosios vertės banko „Landsbanki“ akcijų, pareiškėjos teigimu, tuo metu, kai bankas žlugo ir jo akcijos tapo bevertės, jų vertė buvo 1 738 922 kronų (maždaug 12 830 Eur). Pagal Islandijos įstatymus, riba, nuo kurios teisėjas privalo pranešti apie turimas akcijas Teisminių funkcijų komitetui ir gauti jo leidimą, yra 3 000 000 kronų vertės tam tikros bendrovės akcijų paketas. Teisėjo E. T. turimų banko „Landsbanki“ akcijų vertė per žlugimą nesiekė šios ribos, kurios EŽTT nelaiko nepagrįsta. Be to, pagal Islandijos teisę, teisėjas E. T. neprivalėjo pranešti Teisėjų funkcijų komitetui apie jokias savo akcijas, kurias jis turėjo, iki jis buvo paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju 2011 m. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, EŽTT manė, kad teisėjo E.
T. turėtos banko „Landsbanki“ akcijos ir jų praradimas 2008 m. spalio mėn. nesiekia tokio lygio, kuris pareiškėjui sukeltų objektyviai pagrįstą baiminimąsi dėl šio teisėjo nešališkumo stokos. Jo turėtos kito banko akcijos nėra svarbu vertinant teisėjo nešališkumą šioje byloje. Iš to išplaukia, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai suabejoti E. T. nešališkumu sprendžiant jos bylą.
Dėl teisėjo V. M. M. EŽTT pažymėjo, kad jam priklausė 428 075 kronų nominalios vertės banko „Landsbanki“ akcijos, šios buvo prarastos 2008 m. spalio 8 d., t. y. iki jo paskyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju 2010 m. Vyriausybės teigimu, jo nuostoliai iš viso sudarė 8 518 692 kronas (maždaug 62 860 Eur); taigi jo patirti nuostoliai, kurių suma EŽTT negalėjo abejoti, beveik tris kartus viršijo sumą, dėl kurios būtų reikėję gauti minėtą Teisėjų funkcijų komiteto leidimą. Taigi šio teisėjo nuostoliai buvo dideli absoliučia prasme, taip pat ir palyginti su jo, kaip teisės profesoriaus, 2008 ir 2009 m. gautomis metinėmis pajamomis. Be to, pareiškėjos byla buvo tiesiogiai susijusi su banko „Landsbanki“ vadovybės elgesiu prieš pat banko žlugimą 2008 m. spalio mėn. Šiuo aspektu svarbūs yra nuostoliai žlugimo metu, o ne teisėjo finansinė padėtis nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Taigi EŽTT konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas galėjo pagrįstai manyti, jog baudžiamojoje byloje nagrinėjamas klausimas buvo labai svarbus akcininkams, patyrusiems nuostolių žlungant bankui, įskaitant teisėją V. M. M. Šiuo aspektu EŽTT priminė, kad Islandijos teismo proceso atnaujinimo komitetas iš tiesų manė, jog teisėjo V. M. M. finansiniai interesai banke „Landsbanki“ buvo tokie, jog pagrįstai leido nuogąstauti, kad dėl jo patirtų nuostolių teisėjų kolegija pareiškėjos byloje nebuvo pakankamai nešališka ir kad dėl to proceso atnaujinimas pareiškėjos byloje buvo pagrįstas. Pirmiau išdėstytų argumentų pakako, kad EŽTT galėtų daryti išvadą, jog dėl teisėjo V. M. M. dalyvavimo pareiškėjos baudžiamojoje byloje Aukščiausiojo Teismo procesas tapo šališkas. Tai, kad V. M. M. dalyvavo kolegijoje, kurią sudarė penki Aukščiausiojo Teismo teisėjai, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant objektyviojo nešališkumo klausimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į pasitarimo slaptumą, neįmanoma nustatyti, kokią faktinę įtaką minėtas teisėjas darė tą kartą. Taigi šios bylos kontekste galėjo kilti realių abejonių Islandijos Aukščiausiojo Teismo nešališkumu.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl vieno teisėjo dalyvavimo; dėl kito teisėjo pažeidimo nenustatė.