Klausimas. Teisė į nešališką teismą baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo suteikiant amnestiją asmenims, nuteistiems už nužudymą, nepažeista dėl to, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas anksčiau kaip teisėjo padėjėjas dalyvavo minėtoje nužudymo byloje.
Šioje byloje pareiškėjas, buvęs Gruzijos prezidentas, skundėsi jo baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo suteikiant amnestiją nuteistiesiems rezonansinėje nužudymo byloje išnagrinėjusio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu, nes šis teisėjas dalyvavo kaip teisėjo padėjėjas nagrinėjant minėtą nužudymo bylą. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes nužudymo byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su vėlesniu pareiškėjo kaltinimu dėl piktnaudžiavimo, be to, būsimo teisėjo funkcijos nužudymo byloje apsiribojo grynai kanceliarinės ir techninės pagalbos teisėjams teikimu ir neprilygo dalyvavimui priimant teismo sprendimą, o to proceso metu įgytos žinios ir patirtis nesuteikė objektyvaus pagrindo baimintis profesionalaus teisėjo nešališkumo stokos pareiškėjo piktnaudžiavimo byloje.
Pareiškėjas teigė, kad teisėjas G. A. buvo šališkas jo atžvilgiu, nes 2006 m. buvo pirmosios instancijos teismo teisėjų, nagrinėjusių Girgvliani nužudymo bylą, padėjėjas; šios kanceliarinės pareigos leido jam plačiai dalyvauti sprendžiant baudžiamuosius kaltinimus keturiems policijos pareigūnams, kurie vėliau tapo liudytojais baudžiamojoje byloje prieš pareiškėją; šis dalyvavimas Girgvliani nužudymo byloje leido būsimam teisėjui susidaryti nuomonę apie jų parodymų patikimumą. Be to, tai, kad jis anksčiau dalyvavo Girgvliani nužudymo byloje (jos ydingas teismo procesas buvo plačiai kritikuojamas visuomenėje), turėjo būti suvokiama kaip pagrindas baimintis, kad teisėjui G. A. bus sunku susidoroti su visuomenės spaudimu ir todėl, bandydamas atkurti savo reputaciją, jis gali pripažinti pareiškėją kaltu.
Apskritai teisėjas G. A., objektyviai vertinant, negalėjo būti laikomas nešališku arbitru savo byloje. EŽTT nurodė, kad bylos medžiagoje nebuvo nieko, kas galėtų sukelti abejonių dėl teisėjo G. A. nepriklausomumo. Pareiškėjo skundas buvo labiau susijęs su objektyviuoju nešališkumu, grindžiamu funkcijomis, kurias jis vykdė Girgvliani nužudymo byloje. EŽTT konstatavo, kad nebuvo pakankamo ryšio tarp pirmosios instancijos teismo toje byloje išnagrinėtų kaltinimų ir pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl piktnaudžiavimo, kurį išnagrinėjo teisėjas G. A. Pareiškėjas nebuvo nužudymo bylos šalis, ta byla su juo jokiu būdu nesusijusi, o teisėjas G. A., darydamas išvadas dėl pareiškėjo kaltumo, nesirėmė nužudymo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Todėl negalėjo būti jokio objektyviai pagrįsto baiminimosi, kad nužudymo byloje buvo kaip nors iš anksto nuspręsta dėl vėlesnės pareiškėjo baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar nusikalstamos veikos, už kurią teisėjas G.
A. vėliau nuteisė pareiškėją, požymių teisinio vertinimo. EŽTT taip pat pažymėjo, kad būtų akivaizdžiai perdėta teigti, jog G. A., kurio profesinės funkcijos nužudymo byloje apsiribojo grynai kanceliarinės ir techninės pagalbos teikimu tą bylą nagrinėjusiems teisėjams, dalyvavo „sprendžiant baudžiamuosius kaltinimus keturiems policijos pareigūnams“. Pagal nacionalinę teisę ir praktiką, buvimas baudžiamųjų bylų teisėjo padėjėju nebuvo prilygintas „dalyvavimui“ teismo sprendimų priėmimo procese. Tai, kad teisėjas G. A. (ankstesniame savo profesinio gyvenimo etape) buvo susidūręs su minėtais liudytojais (pareigūnais, nuteistais nužudymo byloje), taip pat objektyviai nepateisino baiminimosi, kad jis būtinai buvo iš anksto linkęs tikėti jų parodymais. Iš tiesų, pareiškėjas nepaaiškino, kaip G. A. žinios apie minėtus liudytojus buvo tokio pobūdžio ir lygio, kad rodytų jo nešališkumo trūkumą.
Be to, pareigūnų parodymai nebuvo vienintelis ar lemiamas pareiškėją kaltinantis įrodymas. Galiausiai, teisėjas G. A. buvo profesionalus, mokytas teisėjas, todėl jį galima laikyti labiau pasirengusiu nei, pavyzdžiui, tarėją ar prisiekusįjį atsiriboti nuo ankstesnės asmeninės ar profesinės patirties ir su reikiamu nešališkumu nagrinėti didelio atgarsio bylas, kurios sulaukia didesnio visuomenės dėmesio. Apibendrindamas EŽTT padarė išvadą, kad negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismo sudėčiai, sudarytai iš vieno teisėjo, trūko nepriklausomumo ar nešališkumo.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.