Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjas, anksčiau dirbęs toje pačioje prokuratūroje, kuri vykdė pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą, būdamas prokuroras, neatliko jokių funkcijų, susijusių su šia byla.
Šioje byloje pareiškėjas skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes nagrinėjant jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dalyvavo teisėjas, pareiškiant jam kaltinimą ir pirmosios instancijos teismo proceso metu ėjęs miesto prokuroro pavaduotojo pareigas. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes minėtas teisėjas, eidamas pareigas prokuratūroje, nedirbo pareiškėjo byloje ir neturėjo įgaliojimų kontroliuoti kitų prokurorų darbą joje.
EŽTT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagal miesto prokuratūros pateiktą kaltinamąjį aktą nuteisė pareiškėją šešių mėnesių laisvės atėmimu už pavojingą vairavimą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jo apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio. Pareiškėjo baiminimasis dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo stokos kilo dėl to, kad teisėjas pranešėjas tuo metu, kai minėta prokuratūra kaltino pareiškėją dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, ėjo miesto prokuroro pavaduotojo pareigas; šį prieštaravimą jis pateikė kasaciniame skunde dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio. Serbijos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atmetė, pritardamas žemesnės instancijos teismo motyvams dėl bylos esmės, taip pat atmetė skundo argumentą dėl nešališkumo, nustatęs, kad minėtas teisėjas nedalyvavo pareiškėjo bylos tyrime ar pareiškiant jam kaltinimą, todėl jam nereikėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad ėjo prokuroro pareigas tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.
EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad teisėjas nenusišalino, o pareiškėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepareiškė jam nušalinimo ir nereiškė prieštaravimo dėl jo galimo šališkumo ar elgesio teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiai motyvavo savo sprendimą baudžiamojoje byloje ir apskritai neparodė jokio šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Taigi nėra jokių požymių, kad minėtas teisėjas buvo subjektyviai šališkas pareiškėjo atžvilgiu, ir pareiškėjas to neteigė. EŽTT priminė, kad tai, jog teisėjas anksčiau savo karjeroje ėjo prokuroro pareigas, savaime nėra pagrindas baimintis, kad jis nėra nešališkas; taip yra ir tuo atveju, kai teisėjas kažkada buvo prokuratūros padalinio, tyrusio atitinkamą bylą, pareigūnas, jeigu jam pačiam neteko dirbti šioje byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyto teisėjo padėtis neatitiko EŽTT praktikoje kritikuojamo nešališkumo reikalavimą pažeidžiančio dvigubo vaidmens vienoje byloje situacijos.
Vyriausybės pateikta informacija patvirtina, kad jis nei aktyviai, nei formaliai nedalyvavo nei parengiamuosiuose baudžiamojo proceso etapuose, nei prokuratūrai rengiant kaltinamąjį aktą. Priešingai nei anksčiau EŽTT nagrinėtoje byloje Piersack prieš Belgiją (1982 m. spalio 1 d. sprendimas, peticijos Nr. 8692/79), kurioje teisėjas anksčiau ėjo vyresniojo prokuroro pareigas ir turėjo įgaliojimus prižiūrėti prokurorų veiklą pareiškėjo byloje, nagrinėjamoje byloje teisėjas jokiu būdu nebuvo hierarchiškai viršesnis už pareiškėjo byloje veikusius prokurorus ir nedavė jiems jokių nurodymų. Jis neturėjo nei įgaliojimų peržiūrėti ar taisyti kitų prokuroro pavaduotojų dokumentus, nei įgaliojimų kaip nors paveikti pareiškėjo byloje veikiančių pavaduotojų veiklą. EŽTT priminė savo praktikoje padarytas išvadas, kad pozicija, jog teisėjai – buvę prokuratūros padalinio pareigūnai – negali nagrinėti jokios bylos, kurią tyrė šis padalinys, nors jiems patiems niekada neteko jos tirti, būtų pernelyg kraštutinė, toks radikalus sprendimas, pagrįstas nelanksčia ir formalistine prokuratūros padalinio vientisumo ir nedalomumo samprata, sukurtų beveik neįveikiamą barjerą tarp šio prokuratūros padalinio ir teismo, tai sukeltų perversmą kelių susitariančiųjų valstybių teismų sistemoje, kurioje perkėlimas iš vienos iš šių tarnybų į kitą yra dažnas reiškinys.
Svarbiausia, vien tai, kad teisėjas kažkada dirbo prokuratūroje, nėra pagrindas baimintis, kad jis nėra nešališkas. Nors šiame kontekste EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad svarbu tai, kaip situacija atrodo, pareiškėjo byloje teisėjo ryšys su prokuratūra buvo tolimas, ir EŽTT nebuvo įsitikinęs, kad vien to, jog šis teisėjas buvo prokuratūros pareigūnas tuo metu, kai pareiškėjui buvo pateikti kaltinimai, pakanka abejonėms dėl apeliacinės instancijos teismo, kurio sudėtyje jis dalyvavo nagrinėjant pareiškėjo bylą, nepriklausomumo ir nešališkumo kilti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teismas, kaip ir Serbijos Aukščiausiasis Teismas, nemanė, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl šio teisėjo nešališkumo buvo objektyviai pagrįsti.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.