Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista dėl to, kad pareiškėjo apeliacinį skundą dėl bausmės jautrioje su korupcijos kontekstu susijusioje baudžiamojoje byloje išnagrinėjo ta pati teisėjų kolegija, kuri pirmą kartą nagrinėdama bylą apeliacine tvarka išsprendė kaltinimo pagrįstumo klausimą ir kurios teisėjus pareiškėjas dėl pastarojo sprendimo aštriai kritikavo spaudoje, be to, vienas iš jų iš esmės pats išreiškė abejonių dėl kolegijos nešališkumo.

Šioje byloje pareiškėjas – advokatas, nuteistas už neteisėtą pokalbio įrašymą, skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes du apeliacinės instancijos teismo teisėjai, nagrinėdami jo skundą dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, jau buvo šališki jo atžvilgiu, nes jau buvo priėmę sprendimą dėl baudžiamojo kaltinimo pagrįstumo, be to, grasino jam drausmės procesu; vienas iš jų prašė, kad byla būtų paskirta nagrinėti kitai teisėjų kolegijai. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes minėtas vieno iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų elgesys rodo, kad jis pats abejojo kolegijos nešališkumu, be to, dėl pareiškėjo po pirmojo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo viešai išsakytos jį priėmusių teisėjų kritikos tarp jo ir teisėjų galėjo atsirasti tam tikras priešiškumas.

Taikydamas objektyvųjį testą EŽTT pirmiausia pažymėjo, kad Lisabonos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos teisėjai A. C. ir R. R., pirmą kartą nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, sprendė dėl pareiškėjo kaltumo, o antrą kartą – dėl bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus jam (tik dėl šios dalies) grąžintą bylą. Dėl atvejų, kai teismas turėjo dar kartą priimti sprendimą konkrečioje byloje po to, kai aukštesnės instancijos teismas panaikino ankstesnį sprendimą, EŽTT yra pasisakęs, kad nešališkumo pareiga negali būti aiškinama kaip įpareigojanti bet kurį bylą peržiūrintį teismą perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam ar kitos sudėties teismui. Šioje byloje ginčijamas ne pirmosios instancijos teismo, kuriam byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, nešališkumas, o teismo, kuris anksčiau panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir kuriam byla vėl perduota nagrinėti apeliacine tvarka, nešališkumas.

Be to, klausimai, dėl kurių Lisabonos apeliacinis teismas turėjo priimti sprendimą šiais dviem atvejais, buvo skirtingi. Pirmą kartą, 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendyje, jis pasisakė dėl pareiškėjo kaltumo, o 2014 m. birželio 5 d. sprendime – dėl pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės. Taigi, EŽTT nuomone, tai, kad apeliacinis skundas dėl nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nubaustas bauda, buvo paskirtas nagrinėti tai pačiai teismo sudėčiai, kuri priėmė sprendimą dėl jo nuteisimo, savaime negali būti nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintu nešališkumo reikalavimu. Be to, visiškai normalu, kad ta pati teisėjų kolegija priima sprendimą dėl bylos esmės ir dėl bausmės. Tačiau šioje byloje EŽTT pažymėjo, kad nors teisėjas A. C. tiesiogiai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, jis prašė Lisabonos apeliacinio teismo pirmininko perduoti apeliacinį skundą dėl pareiškėjui paskirtos bausmės nagrinėti kitai teisėjų kolegijai, motyvuodamas tuo, kad ta teisėjų kolegija, kurios narys jis buvo, jau išnagrinėjo bylą iš esmės.

Tai, EŽTT nuomone, rodo, kad jis pats abejojo savo nešališkumu nagrinėjant antrąjį apeliacinį skundą. Be to, dėl subjektyviojo testo EŽTT pritarė pareiškėjo argumentui, kad po to, kai jis pareiškime žiniasklaidai ar antrajame apeliaciniame skunde išsakė kritiką dėl apeliacinės instancijos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, tarp jo ir teisėjų A. C. ir R. R. galėjo atsirasti tam tikras priešiškumas. Be to, nebūdamas informuotas apie tai, kad jo apeliacinis skundas dėl bausmės buvo paskirtas nagrinėti tai pačiai kolegijai, kuri priėmė sprendimą dėl pirmojo apeliacinio skundo esmės, pareiškėjas negalėjo pareikšti savo abejonių pateikdamas nušalinimą. Atsižvelgdamas į šias išvadas, EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl teisėjų A. C. ir R. R., kurie turėjo priimti sprendimą dėl jam paskirtos bausmės, nešališkumo buvo objektyviai pagrįsti.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.