Klausimas. Pakankamų motyvų nepateikimas priteisus žalos atlyginimą dėl difamacijos mokslininko parašyto straipsnio, kuriame buvo kritikuojamas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl politinės partijos veiklos nutraukimo, kontekste.

Byloje, kurioje nacionaliniai teismai priteisė žalos atlyginimą iš pareiškėjų (mokslininko, leidinio redaktoriaus ir leidybos įmonės) dėl straipsnio, kuriame buvo kritikuojamas Konstitucinio Teismo sprendimas nutraukti politinės partijos veiklą ir buvo abejojama bylą nagrinėjusių teisėjų profesine kompetencija ir nešališkumu, ir kurioje teismai nevertino ginčo teiginių konteksto, teiginių pobūdžio, pareiškėjų pareigų ir atsakomybės Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, leidinio pobūdžio, EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą.

Aptariamoje civilinėje byloje teismai priteisė pareiškėjams atlyginti žalą už šmeižtą dėl pirmojo pareiškėjo, konstitucinės teisės profesoriaus, straipsnio, kuriame buvo kritikuojamas Konstitucinio Teismo sprendimas nutraukti politinės partijos veiklą ir buvo abejojama bylą nagrinėjusių teisėjų profesine kompetencija ir nešališkumu. EŽTT nusprendė, kad galutiniais sprendimais, priimtais trims

Konstitucinio Teismo nariams pareiškus ieškinius dėl šmeižto, buvo apribota pareiškėjų teisė į saviraiškos laisvę. Šis apribojimas buvo nustatytas įstatymu ir juo buvo siekiama teisėto tikslo apsaugoti kitų asmenų reputaciją ar teises. Akademiko parašyto straipsnio tema buvo susijusi su svarbiu ir aktualiu demokratinėje visuomenėje klausimu – teisingumo sistemos veikimu, apie kurį visuomenė turėjo teisėtą interesą būti informuota. Todėl straipsniu prisidėta prie diskusijos bendrojo intereso klausimu. Ieškovai trijose bylose buvo Konstitucinio Teismo nariai, balsavę už politinės partijos veiklos nutraukimą. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad, nors negalima teigti, jog jie sąmoningai atsivėrė atidžiai kiekvieno savo žodžio ir veiksmų kontrolei tokiu pat mastu kaip politikai, vis dėlto teismų nariams, einantiems oficialias pareigas, gali būti taikomos platesnės priimtinos kritikos ribos nei paprastiems piliečiams. Tačiau kartu EŽTT pabrėžė ypatingą teismų sistemos, kaip teisingumo garanto, o tai yra pagrindinė teisinės valstybės vertybė, vaidmenį visuomenėje, ji atitinkamai turi turėti visuomenės pasitikėjimą, kad galėtų sėkmingai vykdyti savo pareigas. Todėl gali prireikti šį pasitikėjimą apsaugoti nuo destruktyvių, iš esmės nepagrįstų išpuolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad kritikuojamiems teisėjams taikoma diskretiškumo pareiga, dėl kurios jie negali atsakyti.

EŽTT pažymėjo, jog nacionaliniai teismai nusprendė, kad tam tikrais straipsnyje pavartotais pasakymais ieškovai buvo apšmeižti ir kad autorius peržengė priimtinos kritikos ribas (pvz., straipsnyje buvo rašoma, kad Konstitucinio Teismo nariai sprendimą priėmė spaudžiami, kad teismo teisėjai neišmano teisės, kad jų profesinės žinios ir intelektiniai gebėjimai yra nepakankami). EŽTT išties sutiko, kad kai kurie vartojami žodžiai ir posakiai buvo šiurkštūs ir galėjo būti suvokiami kaip įžeidžiantys. Vis dėlto jie daugiausiai prilygo vertinamojo pobūdžio teiginiams, kuriuos „nuspalvino“ paties autoriaus politinė ir teisinė nuomonė bei suvokimas. Šiuo atžvilgiu jie buvo grindžiami tuo, kaip Konstitucinis Teismas priėmė sprendimus tam tikrais klausimais, o atitinkami sprendimai, įskaitant sprendimą dėl politinės partijos išformavimo, jau buvo aršių viešų diskusijų objektas. Todėl galima laikyti, kad šiems teiginiams netrūko pakankamo faktinio pagrindo. Vidaus teismai nesistengė atskirti ginčijamame straipsnyje pateiktų faktinių teiginių nuo nuomonių ir netyrė, ar buvo laikomasi pareiškėjui tenkančių „pareigų ir atsakomybės“ Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat nevertino, ar straipsnis buvo paskelbtas sąžiningai. Visų pirma jie nevertino ginčo teiginių išsakymo konteksto. Šiuo atžvilgiu EŽTT pakartojo, kad stilius yra komunikacijos, kaip išraiškos formos, dalis ir yra saugomas kartu su išraiškos turiniu. Atsižvelgiant į viso straipsnio turinį ir kontekstą, ginčo teiginiai negalėjo būti suprantami kaip nepagrįstas asmeninis išpuolis prieš ieškovus. Be to, straipsnis buvo išspausdintas ne populiariame laikraštyje, o kvaziakademiniame ketvirtiniame leidinyje. Nuspręsta, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir nepaisant valstybėms suteiktos vertinimo laisvės, nacionalinės valdžios institucijos nepateikė pakankamų motyvų, įrodančių, kad kišimasis į pareiškėjų saviraiškos laisvę buvo būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų reputaciją ir teises. Dėl šios išvados EŽTT nebenagrinėjo, ar žalos atlyginimo suma, kurią pareiškėjai turėjo sumokėti, buvo proporcinga siekiamam tikslui.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą.