Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista situacijoje, kai pareiškėjo bendrininkai anksčiau vykusiame baudžiamajame procese prieš juos sudarė teismo patvirtintus susitarimus su prokuroru, o juose dėl pareiškėjo išdėstytos formuluotės, identiškos kaltinimui, pagal kurį jis vėliau nuteistas tos pačios sudėties teismo.

Šioje byloje pareiškėjas, nuteistas už nusikalstamo susivienijimo sukūrimą ir dalyvavimą jame ir su tuo susijusius smurtinius nusikaltimus, skundėsi teisės į nešališką teismą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu dėl to, kad pirmiau vykusiuose baudžiamuosiuose procesuose teismo patvirtintuose jo bendrininkų susitarimuose su prokuroru pareiškėjo veiksmai buvo aprašyti vartojant identiškas formuluotes, kaip vėliau jam pačiam pateiktame kaltinime, pagal kurį tos pačios sudėties teismas nuteisė neprisipažinusį pareiškėją laisvės atėmimu dvidešimt trejiems metams. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes nuosprendžiuose pareiškėjo bendrininkų baudžiamosiose bylose dėstant minėtas formuluotes ir nenurodant, kad jo kaltumas dar nenustatytas ir bus nagrinėjamas kitame baudžiamajame procese, buvo pakenkta pareiškėjo nekaltumo prezumpcijai, o, atsižvelgiant į šių nuosprendžių reikšmę tam pačiam teismui nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą, abejonės šio teismo nešališkumu buvo objektyviai pagrįstos.

Atsižvelgdamas į tai, kaip buvo suformuluoti pareiškėjo pateikti tarpusavyje susiję skundai dėl teisės į nešališką teismą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, EŽTT nusprendė, kad bylos aplinkybėmis šis klausimas nagrinėtinas teismo nešališkumo aspektu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, o į nekaltumo prezumpcijos aspektą šio nagrinėjimo kontekste atsižvelgtina tiek, kiek reikia. EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjo ir jį nuteisė tas pats (tos pačios sudėties) teismas, kaip ir teismas, prieš tai nuteisęs jo bendrininkus už nusikalstamas veikas, padarytas kartu su pareiškėju, o apibrėždamas šias veikas, nurodė ir pareiškėjo dalyvavimą jose. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjo byloje priėmusi teisėjų kolegija buvo sudaryta tik iš profesionalių teisėjų, kurie labiau nei neprofesionalūs yra mokyti, įpratę (patyrę) ir pasiruošę atsiriboti nuo savo patirties ankstesniame teismo procese ir jame padarytų išvadų.

Šis teismas pats apklausė liudytojus, ekspertus, išnagrinėjo kitus įrodymus, priimtame nuosprendyje padarė savąsias išvadas dėl fakto ir teisės klausimų, nebūdamas teisiškai saistomas nuosprendžių pareiškėjo bendrininkų bylose. Tačiau tai neatleidžia EŽTT nuo pareigos apsvarstyti, ar nuosprendžiuose bendrininkų bylose buvo išvadų, kuriomis realiai išspręstas pareiškėjo kaltumo klausimas. EŽTT pažymėjo, kad, skirtingai nei, pavyzdžiui, byloje Meng prieš Vokietiją, pareiškėjo bendrininkų nuosprendžiai pagrįsti ne kaltinančių įrodymų vertinimu, o susitarimais su prokuroru, pagal kuriuos jie pripažino savo kaltę dėl susitarimuose nurodytų nusikalstamų veikų. Tačiau, atsižvelgiant į Slovakijos teisinį reguliavimą, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis šis skirtumas nėra lemiamas. Nors bendrininkų nuosprendžiuose nebuvo jokių išvadų dėl paties pareiškėjo kaltumo, jie vertintini atsižvelgiant į atitinkamų nusikalstamų veikų požymius – būtent nusikalstamo susivienijimo, kuris reiškia bendrininkų koordinuotą nusikalstamą veiklą, organizavimo ir jo veiklos.

Pareiškėjo bendrininkų nuteisimas už šias nusikalstamas veikas vadovaujantis minėtu jų nusikalstamos veiklos aprašymu, kuris apėmė ir tikslų konkretaus pareiškėjo vaidmens jas darant faktinį aprašymą, iš esmės galėjo sukelti abejonių, ar taip nebuvo iš anksto išspręstas klausimas dėl paties pareiškėjo atitikties visiems būtiniems kriterijams, kad jis būtų pripažintas padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas.

EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo ir jo veiksmų nurodymas tokiu būdu iš principo gali sukelti jo teisės būti laikomam nekaltu apsaugą. Bet koks šios teisės suvaržymas pirmiausia buvo padarytas procese prieš pareiškėjo bendrininkus, ir nėra duomenų, kad jis būtų tiesiogiai ginčijęs tokį pažeidimą. Nepaisant to, galimas suvaržymas yra susijęs su pareiškėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimu per šią ir bendrininkų bylas nagrinėjusio teismo tapatumą ir per tai, kad (tai aiškiai nurodė pareiškėjo bylą nagrinėjęs teismas) bendrininkų apkaltinamieji nuosprendžiai buvo jo baudžiamosios bylos dalis. EŽTT pakartojo, kad nekaltumo prezumpcijos principas pažeidžiamas tuo atveju, jei teismo sprendimas ar valstybės pareigūno teiginys, susijęs su asmeniu, kuriam pateikti kaltinimai (įtarimai) dėl nusikalstamos veikos, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, anksčiau, negu tai bus įrodyta pagal įstatymą.

Turi būti daromas esminis skirtumas tarp teiginių, kad atitinkamas asmuo yra tiesiog įtariamas (kaltinamas) padaręs nusikalstamą veiką, ir aiškaus paskelbimo, nesant galutinio nuteisimo, kad asmuo padarė svarstomą nusikaltimą. Šiuo aspektu EŽTT yra pabrėžęs valstybės pareigūnų žodžių pasirinkimo svarbą pasisakant, kol baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta ir asmuo nėra pripažintas kaltu, kaip padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką. Nors kalbos pasirinkimas yra iš esmės svarbus, EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar valstybės pareigūno teiginys pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkrečių aplinkybių, kuriomis jis buvo išsakytas, kontekstą. Net tam tikros nevykusios kalbos pavartojimas gali neturėti lemiamos reikšmės atsižvelgiant į konkretaus proceso pobūdį ir kontekstą.

EŽTT nurodė, jog jo paties ir plačiau – Europos lygmeniu – yra pripažinta, kad sudėtingame baudžiamajame procese dėl kelių asmenų, kurie negali būti teisiami kartu, baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo nuorodos į kitų (t. y. neturinčių kaltinamųjų statuso nagrinėjamoje byloje) asmenų, kurie galbūt bus teisiami vėliau, dalyvavimą gali būti būtinos siekiant įvertinti kaltinamųjų nagrinėjamoje byloje kaltumą ir kad baudžiamieji teismai yra įpareigoti nustatyti bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant kaltinamojo teisinę atsakomybę, taip tiksliai ir preciziškai, kiek įmanoma, ir negali pateikti nustatytų faktų kaip tiesiog prielaidų ar įtarimų. Šios nuostatos taikytinos ir trečiųjų šalių (ne kaltinamųjų nagrinėjamoje byloje) dalyvavimui, nors jeigu tokios faktinės aplinkybės turi būti nurodomos, teismas turėtų vengti pateikti daugiau informacijos, nei būtina kaltinamųjų jo nagrinėjamoje byloje teisinei atsakomybei vertinti.

Šiuo aspektu EŽTT nurodė ne tik klasikinę savo bylą dėl nekaltumo prezumpcijos reikalavimų teismo sprendime minint bendrininkus, persekiojamus kitame procese, – Karaman prieš Vokietiją (2014 m. vasario 27 d. sprendimas, peticijos Nr. 17103/10), bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje AH ir kiti (nekaltumo prezumpcija), C-377/18, šiame sprendime pasisakyta dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo. EŽTT taip pat priminė, kad, net jeigu įstatyme aiškiai nustatyta, jog iš baudžiamosios bylos, kurios procese asmuo kaip kaltinamasis nedalyvavo, negali būti daromos išvados dėl jo kaltumo, teismų sprendimai turi būti dėstomi taip, kad būtų išvengta bet kokių potencialių išankstinių sprendimų (nuomonių) dėl trečiojo (baudžiamojoje byloje nedalyvaujančio) asmens kaltumo, siekiant nepakenkti teisingam tokiam asmeniui pateiktų kaltinimų nagrinėjimui atskirame procese.

EŽTT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad kartu su pareiškėju toje pačioje byloje kiti asmenys buvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, ir į tai, kad nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir jo veiklos palaikymas dėl savo pobūdžio gali būti padarytas tik kartu su kitais asmenimis, neabejotina, jog, siekiant atlikti vertinimą jų bylose, buvo būtina, aprašant jų nusikalstamą veiklą, nurodyti trečiuosius asmenis. Kvestionuotina, ar bendrininkų nuosprendžiuose buvo būtina identifikuoti asmeniškai pareiškėją, kaip asmenį, turintį konkretų statusą gaujoje ir vaidmenį konkrečiose nusikalstamose veikose. Teisiškai kvalifikuojant persekiojamas veikas, esminis aspektas yra apskritai bendrakalčio, turinčio konkretų statusą ar vaidmenį, buvimas, o ne asmeninis konkretaus asmens dalyvavimas.

Tačiau net darant prielaidą, kad tai buvo būtina, nuorodos į pareiškėją ir jo veiksmus bendrininkų nuosprendžiuose nebuvo išdėstytos taip, kad būtų išvengta bet kokio potencialaus (net jei tik netiesioginio, numanomo) išankstinio sprendimo dėl jo kaltumo, leidžiant suprasti, kad pareiškėjas tuo metu buvo kaltinamas ir persekiojamas atskirame baudžiamajame procese, ir jo kaltumas dar teisiškai nenustatytas. Tiesa, pareiškėjas buvo įvardijamas tik inicialais ar pravarde, tačiau akivaizdu, kad bylas nagrinėjęs teismas (jo teisėjai) puikiai žinojo jo tapatybę. Be to (tai dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad tikslus paties pareiškėjo nusikalstamos veiklos faktinis aprašymas yra identiškas, kaip ir jo bendrininkų), negali būti abejonių, kad jo dalyvavimas bendrininkų nusikalstamoje veikloje buvo konkrečiai ir individualiai aprašytas nuosprendžiuose, kuriais kaltais pripažinti tik bendrininkai.

Kadangi pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas traktavo bendrininkų nuosprendžius kaip šios baudžiamosios bylos dalį, bent jau žvelgiant išoriškai, šis teismas turėjo akivaizdžią paskatą išlikti nuoseklus ankstesnių nuosprendžių požiūriu, nes bet kokios prieštaringos išvados, padarytos vėlesniame procese, galėtų pakirsti ankstesnių procesų patikimumą. Pareiškėjo bendrininkai, kurių kaltinančiais parodymais buvo daugiausia pagrįstas jo nuteisimas, taip pat turėjo akivaizdžią paskatą neprieštarauti savo ankstesniuose procesuose duotiems parodymams. EŽTT sukėlė susirūpinimą Slovakijos Konstitucinio Teismo išvada, neva pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad jo nuosprendyje cituojamos ištisos bendrininkų nuosprendžių ištraukos, padaryta ignoruojant tai, kad visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų faktinis aprašymas buvo visiškai identiškas atitinkamiems jo bendrininkų veikų aprašymams.

EŽTT konstatavo, kad, nors Slovakijos teisėje nustatytos bendros procesinės garantijos buvo neabejotinai reikšmingos, konkrečioje pareiškėjo byloje jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo išdėstyti, nuosprendžiai su pareiškėju kartu kaltinamų kitų asmenų bylose pakenkė jo teisei būti laikomam nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į šių nuosprendžių reikšmę tam pačiam teismui nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą, jo abejonės šio teismo nešališkumu buvo objektyviai pagrįstos. Aukštesni teismai, nepanaikindami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl šio teismo nešališkumo trūkumo ir kitų procesinių pažeidimų, nesuteikė jam teisinės gynybos priemonės dėl šių pažeidimų.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.