Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista, nes nuteisiant pareiškėją už savo vyro nužudymą dalyvavo teisėjas, prieš tai dalyvavęs nuteisiant už tą patį nusikaltimą jos bendrininką, o toje byloje priimtame nuosprendyje išdėstytos plačios ir detalios išvados dėl pareiškėjos dalyvavimo darant minėtą nusikaltimą.

Šioje byloje pareiškėja skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu dėl to, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ji nuteista už tai, kad, veikdama kartu su tuomečiu savo partneriu G. S., iš savanaudiškų paskatų nužudė savo vyrą, dalyvavo teisėjas, anksčiau dalyvavęs nagrinėjant bylą, kurioje G. S. nuteistas kaip šio nusikaltimo vykdytojas, o nuosprendyje išdėstytos ir plačios faktinės ir teisinės išvados dėl pareiškėjos. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes bendrininko baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio turinys dėl pareiškėjos viršijo tai, kas buvo būtina siekiant teisiškai kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, ir suteikė pagrindą objektyvioms abejonėms minėto teisėjo nešališkumu pareiškėjos baudžiamojoje byloje.

EŽTT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių požymių, jog teisėjas M. procese prieš pareiškėją veikė turėdamas asmeninį nusistatymą (subjektyvusis testas), taigi reikia nustatyti, ar M., kaip teisėjo pranešėjo, dalyvavimas ankstesniame procese prieš G. S. sukėlė objektyviai pagrįstą baiminimąsi, kad jis nebuvo nešališkas pareiškėjos byloje (objektyvusis testas). Pirmiausia EŽTT pažymėjo, kad M. buvo profesionalus teisėjas, kuris turi būti laikomas labiau mokytu, įpratusiu ir pasirengusiu atsiriboti nuo ankstesnės patirties G. S. byloje ir joje padarytų išvadų nei neprofesionalus teisėjas. Be to, pareiškėjos byloje pirmosios instancijos teismas, pirmininkaujamas teisėjo M., apklausė liudytojus ir ekspertus, padarė naujas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių ir atliko teisinę analizę, nepateikdamas jokių nuorodų į G.

S. nuosprendį ir nesiremdamas jame išdėstytomis išvadomis. Nustatytos faktinės aplinkybės kai kuriomis detalėmis skyrėsi nuo nustatytų G. S. nuosprendžiu. Tačiau EŽTT nurodė, kad nors aptarti elementai yra svarbūs sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas atitiko nešališkumo reikalavimą pareiškėjos byloje, tačiau jie nepaneigia pareigos ištirti, ar G. S. nuosprendyje buvo padarytos išvados, kuriomis iš tikrųjų pirmiau laiko sprendžiamas pareiškėjos kaltumo klausimas. Šiuo aspektu EŽTT pažymėjo, kad G. S. nuosprendyje pateiktos nuorodos į pareiškėją rodo, jog ji tame procese formaliai nebuvo teisiama, jos, kaip liudytojos, procesinis statusas buvo aiškus. Tačiau pareiškėja tame nuosprendyje nebuvo paminėta tik be kita ko: dėl jos išdėstyta daugelis išvadų dėl faktinių aplinkybių ir pateiktas įrodymų vertinimas, tai pateikta kaip nustatyti faktai ir jų teisinis kvalifikavimas, o ne kaip tiesiog įtarimai.

Vokietijos Federalinis Teisingumo Teismas nusprendė, kad tvirtas įsitikinimas, jog pareiškėja buvo nusikaltimo bendrininkė, yra būtinas siekiant nuteisti G. S. Nuosprendyje G. S. byloje buvo išsamiai įvertintas tikslus pareiškėjos vaidmuo, susijęs su jos vyro mirtimi, neapsiribojant faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymu. EŽTT nurodė, kad tai galima traktuoti kaip veikos pripažinimo nusikalstama kriterijų nustatymą ir dėl pareiškėjos. Nuosprendyje išsamiai aprašytas ne tik tyčinis vyro nužudymas ir tai, kaip buvo įvykdytas bendras pareiškėjos ir G. S. planas, bet ir pagrindiniai jos elgesio motyvai, būtent kad ji norėjo pavojingu būdu įgyti savo vyro turtą. Taigi galima manyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko teisinį veikos vertinimą ir dėl pareiškėjos, nes iš esmės nustatė, kad ne tik G.

S., bet ir ji veikė dėl savanaudiškų paskatų, tad pareiškėja taip pat dalyvavo darant nužudymą ir, lygiai kaip G. S., buvo kalta dėl šio nusikaltimo padarymo. Šios išvados ir vertinimas dėl pareiškėjos buvo padaryti nepaisant to, kad G. S. toje baudžiamojoje byloje buvo vienintelis kaltinamasis, kuris, kaip buvo nustatyta, nusikaltimo padarymo vietoje veikė vienas, o pareiškėjos veiksmų teisinis vertinimas, rodos, viršijo tai, kas buvo būtina siekiant teisiškai kvalifikuoti G. S. nusikalstamą veiką. Pareiškėjos abejones, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitant teisėją M., jau galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl jos bylos esmės nuosprendyje G. S. byloje, taip pat patvirtino prokuratūros vertinimas po šio sprendimo. Taigi EŽTT konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai baiminosi, jog teisėjas M., atsižvelgiant į G.

S. byloje priimto nuosprendžio formuluotes, jau susidarė išankstinę nuomonę dėl jos kaltumo. Pareiškėjos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo šioje byloje buvo objektyviai pagrįstos. EŽTT taip pat nurodė, kad, nors aukštesnės ar aukščiausiosios instancijos teismas tam tikromis aplinkybėmis gali ištaisyti pirmosios instancijos proceso trūkumus, nagrinėjamoje byloje Vokietijos Federalinis Teisingumo Teismas, turėjęs įgaliojimus panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šio teismo nešališkumo trūkumo, paliko galioti pareiškėjos nuteisimą ir paskirtą bausmę, vadinasi, nepašalino aptariamo trūkumo.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.