Klausimas. Nacionalinio teismo pritaikytas pagrįstas draudimas laikraščiui skelbti ieškovo atvaizdą su antrašte „nuteistas neonacis“, praėjus daugiau nei 20 metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir išnykus teistumui, atsižvelgiant į tai,

kad ieškovas neteko žinomumo ir daugiau nebeįvykdė jokių nusikalstamų veiksmų; straipsnio tema buvo susijusi ne su ieškovu, bet su jo broliu, ir tekste prie ieškovo nuotraukos nebuvo pateikta informacijos apie tai, kad ieškovas jau atliko bausmę ir vėliau nusikaltimų neįvykdė (prie nuotraukos pridėtas tekstas buvo teisingas, bet neišsamus).

Byloje, kurioje nacionalinis teismas pareiškėjai (įmonei laikraščio savininkei) pritaikė draudimą skelbti ieškovo nuotrauką su antrašte „nuteistas neonacis“, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neteko žinomumo ir daugiau nebeįvykdė jokių nusikalstamų veiksmų, bei pabrėžęs teisėtą ir svarbų nuteistųjų interesą po jų paleidimo nebesusidurti su savo praeities veiksmais, siekiant reintegruotis į visuomenę, EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvė) pažeidimo. Šioje byloje pareiškėja 2016 m. per antrąjį federalinio prezidento rinkimų turą paskelbė straipsnį apie kandidato į prezidentus N. H. politinę aplinką. Straipsnyje buvo H. S., kuris 1995 m. buvo nuteistas už neonacistinę veiklą, nuotrauka. H. S. nuo 1999 m., kai buvo paleistas iš kalėjimo, gyveno diskretiškai, nusikaltimų nebeįvykdė, o jo teistumas buvo išbrauktas iš nuosprendžių registro.

H. S. sėkmingai pateikė civilinį ieškinį pareiškėjai ir šiai buvo uždrausta publikuoti H. S. nuotrauką, jei pridėtame tekste jis būtų pavadintas „nuteistu neonaciu“. H. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas (teiginys, jog H. S. yra (buvęs) nuteistas neonacis, buvo teisingas – tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vidaus teismai atmetė jo reikalavimus atlyginti žalą). Nagrinėdamas pareiškėjos peticiją, EŽTT pažymėjo, kad šioje byloje pagrindinis klausimas – įvertinimas, ar nacionaliniai teismai nustatė teisingą konkuruojančių teisių pusiausvyrą pagal EŽTT jurispridencijoje įtvirtintus kriterijus. Dėl straipsnio indėlio į visuotinės svarbos diskusiją kriterijaus EŽTT nurodė, kad bendra straipsnio tema, t. y. faktas, jog į prezidentus kandidatavęs N. H. turėjo biuro vadovą, H.

S. brolį, kuris bent jau praeityje palaikė ryšius su asmenimis, siekusiais sugriauti Austrijos konstitucinę santvarką, laikytina ypatingą visuomenės susidomėjimą kėlusia tema straipsnio paskelbimo metu. Straipsnis pasirodė jautriu 2016 m. prezidento rinkimų metu, po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu antrąjį rinkimų turą; tuo metu visuomenė ypač domėjosi rinkimų procesu ir kandidatais. Taigi pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį egzistavo mažai galimybių apriboti pareiškėjos teisę pranešti apie N. H. rinkimų kampaniją. Nepaisant to, ginčijamame straipsnyje nebuvo teigiama, kad tarp N. H. ir H. S. buvo koks nors tiesioginis ryšys arba kad H. S. atliko kokį nors vaidmenį rinkimų kampanijoje. Kaip nustatė nacionaliniai teismai, H. S. nebuvo šio straipsnio objektas. Todėl teismai padarė išvadą, kad jo nuotraukos paskelbimas publikacijoje apie N.

H. politinę aplinką su neišsamiu lydimuoju tekstu neprisidėjo prie diskusijų apie rinkimus, nepaisant ypatingo visuomenės susidomėjimo šiuo straipsniu. EŽTT pritarė tokiai išvadai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nei vidaus procese, nei savo pareiškimuose EŽTT neteigė, jog egzistuoja tiesioginis N. H. ir H. S. ryšys. Dėl asmens žinomumo kriterijaus EŽTT nurodė, kad panašiose bylose jau buvo nusprendęs, jog ekstremistines pažiūras išreiškiantis asmuo „atsiveria“ visuomenės kontrolei. Juo labiau tai taikytina asmenims, kurie ne tik reiškė ekstremistines pažiūras, bet ir įvykdė sunkius nusikaltimus (EŽTT kaip faktą priminė H. S. antikonstitucinės veiklos praeitį). Tačiau EŽTT pabrėžė, kad byloje aptariamas straipsnis buvo paskelbtas praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo H. S. nuteisimo ir maždaug septyniolikai metų nuo jo paleidimo į laisvę.

Šalių pareiškimuose ar pateiktuose dokumentuose nebuvo jokių nuorodų, kad H. S. po paleidimo į laisvę būtų siekęs dėmesio. Svarbiausia, kad pareiškėja nepagrindė, jog H. S. nuotraukos paskelbimo metu vis dar buvo visuomenei svarbus ir žinomas asmuo. Taigi civilinę bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo išsamiai nagrinėti, ar H. S. vis dar buvo toks asmuo. Nors EŽTT iš esmės pritarė pareiškėjos nuomonei, kad teismo procesai prieš neonacius sudarė svarbią Austrijos teismų istorijos dalį, negalima savaime daryti išvados, kad H. S. žinomumas bėgant metams išliko toks pat. Kalbant apie publikacijos temą, ji nebuvo susijusi su H. S. baudžiamuoju procesu ar H. S. vaidmeniu rinkimų kampanijoje. Dėl ankstesnio atitinkamo asmens elgesio EŽTT pažymėjo, kad H. S., išėjęs į laisvę, vėl integravosi į visuomenę ir nebuvo nuteistas už jokias kitas nusikalstamas veikas.

Civilinėje byloje pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl H. S. elgesio po jo nuteisimo ir nepagrindė savo teiginio, kad jis vis dar aktyviai dalyvavo dešiniojo sparno veikloje. Todėl nacionaliniai teismai civilinio ieškinio tikslais neprivalėjo išsamiau vertinti H. S. elgesio nuo jo paleidimo į laisvę 1999 m. iki 2016 m. publikacijos. Dėl informacijos gavimo būdo ir jos teisingumo – nebuvo ginčijama tai, kad pareiškėjos prie nuotraukos pridėtame tekste pateiktas teiginys, jog H. S. yra (buvęs) nuteistas neonacis, yra teisingas. Beje, tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vidaus teismai atmetė jo reikalavimus atlyginti žalą. Pati informacija galėjo būti laikoma visuotinai žinoma ir ją buvo galima lengvai rasti atlikus paiešką internete įvedus visą H. S. vardą ir pavardę. Tačiau tekstas nebuvo išsamus dėl esminio dalyko: jame skaitytojas nebuvo informuotas apie tai, kad minėtas nuosprendis buvo priimtas 1995 m., kad H.

S. atliko bausmę ir kad nuo to laiko jis nebuvo nuteistas. Informaciją apie tai, kad atitinkamu metu teistumo įrašas buvo panaikintas, pareiškėja galėjo sužinoti susipažinusi su Teistumo įrašų panaikinimo įstatymu. Dėl straipsnio turinio, formos ir paskelbimo pasekmių kriterijaus – straipsnio turinys nebuvo susijęs su H. S. Be to, H. S. vidaus procese neteigė, kad dėl aptariamos publikacijos kilo kokių nors apčiuopiamų pasekmių, todėl jam nebuvo priteistas reikalaujamas žalos atlyginimas. Dėl pritaikytos sankcijos griežtumo – pareiškėjai taikytas apribojimas buvo labai ribotos apimties. Jai nebuvo skirta sankcija už publikaciją ar nuotraukos paskelbimą nei civiliniame, nei baudžiamajame procese. Pareiškėjai nebuvo bendrai uždrausta rengti publikacijų apie H. S. ir jo padarytus sunkius nusikaltimus, tebuvo uždrausta skelbti jo atvaizdą, jei pridėtame tekste H.

S. įvardytas kaip „nuteistas neonacis“. Be to, nebuvo priteista jokia kompensacija ir paskirta jokia bauda. Pareiškėja teturėjo atlyginti H. S. patirtas vidaus proceso išlaidas. Dėl praėjusio laiko tarp H. S. nuteisimo, paleidimo į laisvę ir aptariamo straipsnio paskelbimo – skirtingai nei EŽTT anksčiau nagrinėtoje Österreichischer Rundfunk byloje ir, kaip aiškiai pažymėjo Aukščiausiasis Teismas, šioje byloje darydamas nuorodą į EŽTT praktiką, tarp H. S. nuteisimo 1995 m. ir straipsnio paskelbimo 2016 m. nebuvo jokio laiko ryšio (nutolę įvykiai). Tuo metu H. S. teistumas jau buvo išbrauktas iš nuosprendžių registro. Nors EŽTT nepamiršo H. S. iki 1995 m. įvykdyto nusikaltimo rimto politinio pobūdžio ir pavojaus demokratijai, jei žurnalistams būtų trukdoma informuoti apie neonacių nusikaltimus, šios aplinkybės turėjo būti pasvertos atsižvelgiant į asmenų, kurie buvo paleisti iš įkalinimo įstaigų atlikę bausmę, reintegracijos į visuomenę svarbą ir jų teisėtą bei labai svarbų interesą po tam tikro laiko nebesusidurti su savo teistumu.

Apibendrindamas EŽTT padarė išvadą, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis vidaus teismų pateikti motyvai atitiko EŽTT praktikos kriterijus ir buvo „tinkami ir pakankami“, kad pateisintų skundžiamą apribojimą. Aukščiausiasis Teismas subalansavo konkuruojančius interesus ir taip išnagrinėjo bylą, remdamasis kriterijais, kurie buvo nustatyti paties EŽTT sprendime Österreichischer Rundfunk byloje. Atitinkamai EŽTT neįžvelgė svarių priežasčių pakeisti vidaus teismų nuomonę ir nusprendė, kad apribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo — draudimas skelbti atvaizdą su antrašte „nuteistas neonacis“ pripažintas būtinu demokratinėje visuomenėje.