Klausimas. Pareiškėjos (teisėjos) atleidimas iš pareigų už tai, kad ji informavo spaudą apie savo atskirosios nuomonės, apie kurios egzistavimą jau buvo žinoma, motyvus prieš paskelbiant visą Apeliacinio teismo sprendimą.
Byloje, susijusioje su pareiškėjos (teisėjos) atleidimu už tai, kad ji informavo spaudą apie savo atskirosios nuomonės, apie kurios egzistavimą jau buvo žinoma, motyvus prieš paskelbiant visą Apeliacinio teismo sprendimą, EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą (neproporcinga sankcija). 2017 m. birželio mėn. Kišiniovo apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, iš kurių viena buvo pareiškėja, atmetė laikraščio „Jurnal de Chişinău“ prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl šmeižto iškeltoje byloje, kurioje dalyvavo laikraštis ir Moldovos parlamento pirmininkas. Pareiškėja pateikė atskirąją nuomonę. Sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nurodyta apie pareiškėjos atskirosios nuomonės egzistavimą, buvo perskaityta viešame teismo posėdyje, o informacija apie tai buvo paskelbta Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, kurioje byla nurodyta kaip „nagrinėjama“.
Prieš paskelbiant visą Apeliacinio teismo sprendimo tekstą, žurnalistas iš „Jurnal TV“ kanalo susisiekė su pareiškėja ir ši mobiliuoju telefonu nusiuntė jam trumpą tekstinę žinutę, kurioje glaustai paaiškino savo atskirosios nuomonės motyvus. Tą pačią dieną „Jurnal TV“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo aprašytas pokalbis su pareiškėja ir jos nepritariančios nuomonės motyvai, kuriais ji pasidalijo. Vėliau teisėja buvo atleista. EŽTT ji skundėsi, kad iš pareigų ji buvo atleista neteisėtai ir kad buvo neproporcingai apribota jos teisė skleisti informaciją viešojo intereso klausimais. EŽTT sutiko, kad skundžiamas ribojimas buvo nustatytas įstatymu ir juo buvo siekiama bent vieno iš Konvencijoje įtvirtintų teisėtų tikslų, t. y. palaikyti teismų autoritetą ir nešališkumą. Dėl to, ar ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT pažymėjo, kad bylai reikšmingu metu pareiškėja dėl savo, kaip teisėjos, pareigų iš esmės buvo saistoma diskretiškumo pareigos.
EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apie jos atskirąją nuomonę buvo žinoma nuo 2017 m. birželio 8 d., kai viešame teismo posėdyje buvo paskelbtas Kišiniovo apeliacinio teismo sprendimas. Todėl nuo sprendimo priėmimo dienos buvo galima numanyti pareiškėjos poziciją. Vis dėlto EŽTT pažymėjo, kad pareiškėja nusprendė eiti toliau ir atsakyti į konkretų žurnalisto klausimą trumpai apibendrindama savo nuomonės motyvus. Dėl informacijos atskleidimo EŽTT pakartojo, kad iš esmės teisminės institucijos, siekdamos išsaugoti savo, kaip nešališkų teismų (teisėjų), įvaizdį, privalo laikytis didžiausio diskretiškumo nagrinėjamų bylų atžvilgiu. Šis diskretiškumas turėtų atgrasyti juos nuo spaudos pasitelkimo, net jei ir būtų provokuojami. Nors EŽTT pripažino, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu, kai laikui bėgant žiniasklaidos interesas skleisti informaciją labai sumažėja, ir kad pareiškėja apribojo pasidalytos informacijos turinį, jis vis dėlto laikė svarbiais Aukščiausiojo Teismo nurodytus motyvus, kuriais pasiremdamas teismas už tokį elgesį skyrė sankciją.
Šiuo atžvilgiu EŽTT konstatavo, kad teisėjų diskretiškumo pareiga reikalauja, jog jie neatskleistų sprendimo motyvų tol, kol šie motyvai nėra prieinami visuomenei. EŽTT taip pat priminė, kad procesinės garantijos ir paskirtos nuobaudos pobūdis bei griežtumas yra kiti kriterijai, kuriuos reikia išnagrinėti vertinant ribojimo proporcingumą. Be kitų dalykų, EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos atleidimas iš pareigų buvo vienintelė tuo metu galėjusi būti pritaikyta sankcija. Tai buvo itin griežta nuobauda, kuri po 18 metų sėkmingos tarnybos galutinai nutraukė pareiškėjos karjerą. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo pareiškėjos skundą, įstatymas, kuriuo remiantis pareiškėjai buvo paskirta sankcija, neseniai buvo pakeistas taip, kad teisėjų pareigos neskelbti informacijos pažeidimai šiuo teisiniu pagrindu jau nebuvo laikomi baudžiamais.
Tuo pačiu metu kitas įstatymas, kurį pareiškėja laikė taikytinu jos atveju, įtvirtino įvairias kitas sankcijas už tokio pobūdžio pažeidimus. EŽTT konstatavo, kad nacionalinės institucijos netaikė reikiamų standartų, kylančių iš EŽTT praktikos pagal Konvencijos 10 straipsnį, ir bet kuriuo atveju pareiškėjai paskirta sankcija EŽTT neatrodė būtina demokratinėje visuomenėje.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą (neproporcinga sankcija).