Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista, nes buvusios teismo pirmininkės skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo išnagrinėjo tas pats teismas, kuriame dirbant buvo padaryta jai inkriminuojama veika, ir šis teismas formaliais motyvais atmetė nušalinimą visiems šio teismo teisėjams.

Šioje byloje pareiškėja, buvusi Rusijos teritorinio vieneto apygardos teismo teisėja ir pirmininkė, dėl kurios atliekamas baudžiamasis patikrinimas dėl galimo aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo buvo nutrauktas pasibaigus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes jos skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėjo ir atmetė minėtas teismas. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes pareiškėjos tinkamai pareikštą konkrečiais motyvais pagrįstą nušalinimą visiems teismo teisėjams išnagrinėjo ir vadovaudamasi formaliais motyvais atmetė to paties teismo teisėjų kolegija, o aukštesnės instancijos teismas šio trūkumo neištaisė.

EŽTT pažymėjo, kad dėl pareiškėjos buvo pradėtas preliminarus patikrinimas įtariant ją aplaidžiai vykdžius pareigas, dėl šio įtarimo ji buvo apklausta. Taigi pareiškėja buvo „įtariamoji, apklausiama dėl dalyvavimo veikose, turinčiose nusikalstamos veikos požymių“ Konvencijos 6 straipsnio prasme, vadinasi, Konvencijos prasme jai buvo pareikštas „baudžiamasis kaltinimas“, nepaisant to, kad nebuvo atliekamas baudžiamasis tyrimas ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėja apskundė nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas patikrinimas dėl šio kaltinimo, teismui, ginčydama tyrėjo išvadą, neva ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi skundą nagrinėjantys teismai turėjo užtikrinti nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme.

EŽTT priminė savo praktikoje suformuluotus principus dėl nešališkumo vertinimo, be kita ko, tai, kad nuogąstavimai dėl teisėjų nešališkumo buvo pripažinti objektyviai pagrįstais atsižvelgiant į procedūrą, vadovaujantis kuria buvo atmestas jiems pareikštas nušalinimas, kartu konstatuojant, kad pareiškėjo nurodytų nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių savaime nepakako, kad būtų objektyviai sukeltos abejonės teismo nešališkumu (2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12l; 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną (Nr. 2), peticijos Nr. 10722/13). Spręsdamas, ar taikyta procedūra turėjo įtakos teisėjo nešališkumui, EŽTT atsižvelgia į pareiškime dėl nušalinimo nurodytus motyvus. Jeigu nušalinimas grindžiamas bendrais ir abstrakčiais motyvais arba pareikštas piktnaudžiaujant, tai, kad jį nagrinėja nušalinti siekiamas teisėjas, nekelia abejonių jo nešališkumu.

Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekė nušalinti visus apygardos teismo teisėjus keliais pagrindais; EŽTT nuomone, aplinkybės, kuriomis ji grindė nušalinimą, galėjo kelti jai abejonių dėl objektyviojo teisėjų kolegijos nešališkumo. Pareiškėjos nurodytos priežastys buvo pakankamai konkrečios ir pagrįstos faktine informacija, tad reiškiant nušalinimą nebuvo piktnaudžiaujama procesu.8 Nacionalinis teismas taip pat nelaikė nušalinimo netinkamu ir išnagrinėjo jį iš esmės. Be to, nušalinimas negalėjo paralyžiuoti visos teismų sistemos, nes institucija, į kurią buvo kreiptasi, nebuvo paskutinės instancijos ar mažos valstybės teismas, kuriame pernelyg griežti standartai, susiję su teisėjų nušalinimu, galėjo trukdyti vykdyti teisingumą. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos BPK buvo nustatytas mechanizmas, leidžiantis prireikus perduoti pareiškėjos skundą kitos teritorinės jurisdikcijos teismui.

Toliau EŽTT pažymėjo, kad, pagal Rusijos BPK nustatytą tvarką, pareiškėjos pareikštą nušalinimą nagrinėjo visi teismo, kuriam buvo paskirtas nagrinėti jos apeliacinis skundas, teisėjų kolegijos nariai. Kadangi nušalinimas buvo susijęs su visais šio teismo teisėjais, ypač dėl jų santykių su šio teismo pirmininku, EŽTT manė, kad atitinkami trys teisėjai patys išnagrinėjo su jais susijusį nušalinimą, savo priimtu sprendimu atmetė visus pareiškėjos argumentus, nenagrinėdami jų atskirai, apsiribodami konstatavimu, kad nė vienas iš nurodytų motyvų negali būti nušalinimo pagrindas Rusijos BPK prasme. Taigi EŽTT nusprendė, kad pareiškėjos pareikšto nušalinimo nagrinėjimo procedūra nesuderinama su principu nemo judex in causa sua (niekas negali būti teisėjas savo byloje), todėl negalėjo išsklaidyti pagrįstų ir objektyvių jos abejonių dėl apygardos teismo teisėjų kolegijos nešališkumo.

Pareiškėja iškėlė šio teismo nešališkumo trūkumo klausimą kasaciniame skunde, tačiau kasacinis teismas neatliko savarankiškos jos argumentų analizės, priėmė skundžiamą sprendimą priėmusio teismo, sprendžiant dėl savo paties nušalinimo, padarytas išvadas, dėl to neištaisė aptariamų trūkumų, prireikus perduodamas bylą kitos teritorinės jurisdikcijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EŽTT nusprendė, kad nacionaliniai teismai neišsklaidė pagrįstų pareiškėjo abejonių dėl nacionalinių teismų nešališkumo.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.