Klausimas. Lošimų tarybos (kvaziteisminės institucijos) (neigiamos) nuomonės apie pareiškėjo galimybę eiti atitinkamas pareigas pareiškimas, prieš surengiant posėdį byloje.
Byloje, kurioje buvo panaikintas pareiškėjo, vadovaujamas pareigas lošimų pramonėje ėjusio asmens, veiklos pažymėjimas ir šį sprendimą priėmė institucija, jau anksčiau pareiškusi poziciją dėl jo (ne)tinkamumo eiti šias pareigas bei vidaus teismai neturėjo visos apimties jurisdikcijos peržiūrėti šį sprendimą, nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nešališką teismą) pažeidimas. Pareiškėjas buvo bendrovės, kuriai priklausė keli licencijuoti kazino Londone, generalinis direktorius. Policijai atlikus reidus, lošimų pramonę prižiūrinti Lošimų taryba pateikė prieštaravimus dėl kasmetinio bendrovės licencijų pratęsimo ir pareikalavo panaikinti turimus leidimus. Pareiškėjas ir kiti bendrovės vykdomieji direktoriai atsistatydino. Licencijavimo institucija išdavė bendrovei naujas licencijas po posėdžio, kuriame Lošimų taryba išreiškė savo pritarimą prašymui, nurodydama, kad iš jos pasitraukė vykdomieji direktoriai, pirmiausia atsakingi už problemas, dėl kurių ši taryba buvo itin susirūpinusi (akcentuota, kad šiuo metu nebeliko nepriimtinos praktikos problemos; už jos skatinimą ar toleravimą atsakingi asmenys buvo pašalinti; panašią poziciją viešame renginyje taip pat buvo pareiškusi Lošimų tarybos pirmininkė).
Vėliau Lošimų taryba informavo pareiškėją, kad ketina panaikinti jo, kaip tinkamo asmens eiti vadovaujamas pareigas lošimų pramonėje, veiklos pažymėjimą. Po trijų Lošimų tarybos narių komisijos posėdžio pareiškėjui buvo pranešta, kad jo veiklos pažymėjimas turi būti panaikintas. Dėl to pareiškėjas nebegalėjo įsidarbinti jokioje lošimų pramonės sektoriaus bendrovėje. Pareiškėjas pareikalavo minėto komisijos sprendimo teisminės peržiūros, motyvuodamas tuo, kad komisija buvo šališka, nes Lošimų taryba per licencijavimo institucijos posėdį jau buvo išreiškusi nuomonę, kad jis nėra kompetentingas ir tinkamas eiti pirmiau minėtas pareigas. Be to, bylos nagrinėjimo metu atskleistame Lošimų tarybos vidaus sprendime užfiksuota, kad prieš nagrinėdama jo bylą taryba, įskaitant pirmiau nurodytos komisijos narius, padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra tinkamas asmuo eiti atitinkamas pareigas.
Klausimą sprendžiant teismuose, Aukštasis teismas sutiko, kad šališkumo požymių buvo, tačiau nenustatė realaus neteisingumo pavojaus. Nuspręsta, kad pagal „būtinumo doktriną“ komisijos sprendimas turėjo būti paliktas galioti. Apeliacinis teismas atsisakė leisti pateikti apeliacinį skundą. EŽTT pareiškėjas skundėsi, kad jo „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimas nebuvo teisingai išnagrinėtas Lošimų taryboje ir teismai neištaisė šio trūkumo dėl ribotos teisminės kontrolės. Pareiškėjas teigė, kad komisijos nariai jau buvo viešai ir privačiai įsipareigoję laikytis padarytų išvadų, todėl teisingas bylos nagrinėjimas buvo neįmanomas. EŽTT nusprendė, kad komisija 1994 m. balandžio mėn. vykusiame posėdyje neužtikrino reikiamos nešališkumo regimybės, atsižvelgiant į tai, kad 1993 m. sausio mėn. ji jau buvo nusprendusi, jog pareiškėjas nėra tinkamas asmuo turėti veiklos pažymėjimą.
EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad konkrečiomis bylos aplinkybėmis Aukštasis teismas ir Apeliacinis teismas, peržiūrėdami kolegijos sprendimą, neturėjo „visos apimties jurisdikcijos“. Taigi, kai, kaip šiuo atveju, skundžiamasi dėl sprendimą priėmusios institucijos nešališkumo trūkumo, „visos apimties jurisdikcijos“ sąvoka reiškia, jog peržiūros teismas ne tik išnagrinėja skundą, bet ir turi galimybę panaikinti ginčijamą sprendimą ir perduoti bylą nešališkai institucijai, kad ši priimtų naują sprendimą.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nešališką teismą) pažeidimą.