Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista baudžiamąją bylą nagrinėjančios teismo sudėties pirmininkui prieš prasidedant bylos nagrinėjimui surengus neoficialų susitikimą su nukentėjusiąja.
Šioje byloje pareiškėjas, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos už dviejų vaikų nužudymą, skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu dėl to, kad, likus savaitei iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėsiančios teismo sudėties pirmininkas buvo savo iniciatyva neformaliai susitikęs su nužudytųjų motina. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes nusprendė, kad toks pirmininkaujančio teisėjo elgesys, atsižvelgiant ir į jo vaidmenį nagrinėjant baudžiamąją bylą asizų teisme, sukėlė objektyviai pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo, o kartu ir viso teismo, nešališkumo. EŽTT pažymėjo, kad asizų teismo pirmininkas ėmėsi iniciatyvos susisiekti su nukentėjusiųjų motina telefonu ir prieš prasidedant teismo procesui apsilankė jos namuose.
Šis apsilankymas įvyko nepranešus apie šią iniciatyvą pareiškėjui ar jo gynėjui ir niekam nedalyvaujant. Nesant liudytojų, Kasaciniame Teisme nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl, jo nuomone, Konvencijos 6 straipsnio požiūriu netinkamo minėto pirmininko elgesio, per apsilankymą išsakytos pastabos buvo vertinamos skirtingai. Asizų teismo pirmininkas teigė, kad jis tik parodė mandagumą nukentėjusiųjų motinai ir palinkėjo jai sėkmės artėjančiame teismo procese, o pareiškėjo nuomone, jis parodė užuojautą. EŽTT sutiko su tuo, kad tik mandagumo ar užuojautos išreiškimas civilinei šaliai negali būti tapatinamas su šališkumo kaltinamojo atžvilgiu išraiška, o priešingai, gali būti analizuojamas kaip žmogišką veidą turinčio teisingumo išraiška. Kaip manė EŽTT, remdamasis tik šiuo pagrindu, jis negali daryti išvados dėl subjektyviojo nešališkumo stokos.
Vis dėlto Teismas pažymėjo, kad, kadangi vizito vienašališkai paprašė asizų teismo pirmininkas ir, svarbiausia, jis vyko niekam nedalyvaujant, pirmininkas prisiėmė riziką, kad jo elgesys gali būti kritikuojamas. Nors ir neįrodyta, kad jis būtų turėjęs išankstinę nuomonę, jog pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų, toks teisėjo elgesys, kuris, beje, Kasacinio Teismo apibūdintas kaip „kritikuotinas“, galėjo sukelti objektyvią baimę dėl nešališkumo stokos, kuri galėjo leisti abejoti jo objektyviuoju nešališkumu. EŽTT nuomone, Vyriausybės argumentas, kad apsilankymas įvykių vietoje galėtų būti siejamas su pirmininko naudojimusi jam pagal Belgijos BPK suteikta diskrecija organizuoti teismo apsilankymą įvykio vietoje, negali ištaisyti šios išvados. EŽTT taip pat priminė, kad kitose bylose jau yra nusprendęs, jog aplinkybė, kad objektyviojo nešališkumo trūkumas yra susijęs tik su vienu iš kolegijos narių, nėra lemiama pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, jei dėl teismo pasitarimo slaptumo neįmanoma nustatyti tikrosios atitinkamo teisėjo įtakos šių pasitarimų metu.
Pagal Belgijos teisę, prisiekusiųjų teismą sudaro dvylika piliečių, išrinktų burtų keliu. Bylai aktualiu metu prisiekusieji dėl kaltumo svarstė vieni, o trys teismo sudėtį sudarantys profesionalūs teisėjai (pirmininkas ir du asesoriai) buvo kviečiami balsuoti tik tuo atveju, kai sprendimas dėl kaltumo buvo priimtas dviejų balsų persvara. Profesionalūs teisėjai visais atvejais buvo kviečiami nurodyti pagrindinius prisiekusiųjų sprendimo motyvus. Esant pagrindui, prisiekusieji ir teismas kartu aptardavo skirtiną bausmę. Bylos nagrinėjimas asizų teisme yra žodinis ir rungtyniškas, pirmininkaujantis teisėjas prisaikdina prisiekusiuosius ir apskritai vadovauja jiems atliekant savo pareigas bei daro viską, kas įmanoma, kad būtų atskleista tiesa. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo byloje prisiekusieji dėl pareiškėjo kaltumo tarėsi vieni, tačiau negalima nuvertinti pirmininkaujančio teisėjo vaidmens nagrinėjant bylą.
Antai pirmininkas kartu su dviem asesoriais ir prisiekusiaisiais dalyvavo rengiant nuosprendžio projektą, kuriame išdėstyti prisiekusiųjų sprendimo motyvai, vėliau svarstant bausmės skyrimo klausimą ir priimant sprendimą dėl bausmės. Be to, jis turėjo didelę veiksmų laisvę organizuoti bylos nagrinėjimą, siekdamas palengvinti tiesos nustatymą byloje. EŽTT nuomone, tai, kad Kasacinis Teismas nusprendė, jog asizų teismo pirmininko pozicija, „kad ir kokia ji būtų kritikuotina“, nevertintina kaip galinti sukelti šališkumą, nėra lemiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. EŽTT nuomone, minėtas pirmininkaujančio teisėjo elgesys mažų mažiausiai sukėlė objektyviai pagrįstų abejonių dėl jo objektyviojo nešališkumo, taip sukeldamas abejonių ir dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio pareiškėjo baudžiamąją bylą, nešališkumo sprendžiant jam pateikto baudžiamojo kaltinimo pagrįstumo klausimą.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.