Klausimas. Teisė gintis padedant gynėjui ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeistos baudžiamojo proceso pradžioje suteikus faktiškai įtariamam asmeniui tik liudytojo statusą ir neužtikrinus jam gynėjo pagalbos, nes jo parodymai neigiant nusikalstamos veikos padarymą viso proceso metu išliko nuoseklūs ir nebuvo panaudoti apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Šioje byloje pareiškėja, įmonės finansininkė ir kasininkė, nuteista už šios įmonės turto pasisavinimą, skundėsi tuo, kad baudžiamojo proceso pradžioje dalyvavo procesiniuose veiksmuose kaip liudytoja ir buvo neužtikrinta jos, kaip įtariamosios, teisė į gynėją. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimo, nes, įvertinęs pareiškėjos, kaip liudytojos, duotų parodymų įrodomąją reikšmę ir poveikį jos gynybai, taip pat teisių garantijas viso proceso metu, padarė išvadą, kad teisės į gynėją suvaržymas proceso pradžioje iš esmės nepakenkė bendram baudžiamojo proceso teisingumui. Pirmiausia EŽTT nustatinėjo pareiškėjos teisės į gynėją atsiradimo momentą. Teismas priminė, kad baudžiamasis kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme egzistuoja nuo to momento, kai kompetentinga institucija oficialiai praneša asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba nuo to momento, kai asmens padėtis buvo „iš esmės paveikta“ dėl institucijų veiksmų, kurių imtasi dėl tokio įtarimo.

Nors nagrinėjamoje byloje iki įtarimo pareiškimo 2005 m. sausio 27 d. pareiškėjai nebuvo oficialiai pranešta apie įtarimus prieš ją, tačiau matyti, kad teisėsaugos institucijos nuo pat baudžiamojo tyrimo pradžios tyrė įtarimus, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nors baudžiamasis procesas 1998 m. sausio 16 d. sprendimu buvo pradėtas dėl įmonės lėšų pasisavinimo, šiame sprendime buvo konkrečiai nurodyta, kad pareiškėja ir B. E. pasisavino 10 756 Eur sumą. Šis sprendimas rodo, kad iš tiesų egzistavo įtarimas, kad pareiškėja padarė tiriamą nusikalstamą veiką (dėl tos pačios veikos vėliau ir nuteista). Nors pareiškėjai nebuvo pranešta apie minėtą sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą, ji tą pačią dieną buvo apklausta apie konkrečius jame nurodytus faktus ir davė apie tai parodymus – pripažino per tris kartus paėmusi 1747 Eur iš kasos, bet neigė juos pasisavinusi.

Pareiškėjos versija (jos laikėsi viso baudžiamojo proceso metu) buvo tokia, kad ji grynuosius pinigus perdavė įmonės vadovo pavaduotojui. Vėliau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pareiškėja papildomai parodė pinigus perdavusi ir vyriausiajam finansininkui, kad šis išmokėtų atlyginimus. EŽTT nurodė, kad nors pareiškėja iki 2005 m. sausio 27 d. nebuvo oficialiai informuota apie jai pareikštus kaltinimus (įtarimus), tačiau iš minėtų jos 1998 m. sausio 16 d. parodymų matyti, kad nacionalinės institucijos nuo pat baudžiamojo tyrimo pradžios tyrė įtarimus, kad ji padarė nusikalstamą veiką – pasisavino įmonės lėšas. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėja nebuvo oficialiai pripažinta įtariamąja baudžiamajame procese, kurio metu buvo tiriami jos veiksmai ir ji apklausiama; iki įtarimo pareiškimo jos procesinis statusas buvo kaip liudytojos.

Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti; EŽTT privalo pažvelgti giliau ir ištirti atitinkamo proceso realijas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, kaip liudytoja, buvo iškviesta į apklausą policijos įstaigoje ne tik 1998 m. sausio 16 d., bet ir dar penkis kartus vėliau, kad duotų papildomus parodymus apie įvairius įtariamo įmonės lėšų pasisavinimo epizodus; be to, ji du kartus buvo kviečiama dalyvauti akistatoje. Nors pareiškėja nebuvo vienintelis asmuo, kurio veiksmai tirti aptariamame baudžiamajame procese, šio proceso metu nuo pat jo pradžios, minėta, buvo tiriami konkretūs įtarimai dėl jos. Taigi EŽTT konstatavo, kad valstybės institucijos nuo pat baudžiamojo tyrimo pradžios ir vėliau visos ikiteisminės stadijos metu tyrė konkrečius įtarimus pareiškėjai, nors jos procesinis statusas ilgą laiką išliko kaip liudytojos.

Atsižvelgdamas į tai, EŽTT konstatavo, kad 1998 m. sausio 16 d. baudžiamasis procesas padarė pareiškėjai esminį poveikį, taigi būtent tą dieną įsigaliojo Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta jos teisė į gynėjo pagalbą.

EŽTT nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį Latvijos teisinį reguliavimą liudytojams nebuvo suteikta teisė į gynėjo pagalbą; pareiškėjai, turėjusiai tokį procesinį statusą, ši teisė išaiškinta (ir užtikrinta) nebuvo. EŽTT pažymėjo, kad, nesant įtikinamų priežasčių riboti pareiškėjos teisę į gynėją, bendras proceso teisingumas vertintinas labai griežtai. Vertindamas minėtų ikiteisminės stadijos procesinių trūkumų poveikį bendram proceso teisingumui pagal savo praktikoje suformuluotus kriterijus, EŽTT nurodė, kad pareiškėjos parodymai per ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą nesikeitė, ji niekada neprisipažino padariusi inkriminuojamą nusikaltimą. Nuteisiant pareiškėją jos parodymais nesiremta, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Nors proceso pradžioje pareiškėja negalėjo pasinaudoti įtariamiesiems garantuojamomis teisėmis, įskaitant teisę į gynėjo pagalbą, ji turėjo kitas procesines garantijas, būtent jau nuo tyrimo pradžios buvo informuota apie savo kaip liudytojos teises, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save; tiesa, gynėjo pagalbos stoka gali sutrukdyti visiškai pasinaudoti šia teise, tačiau pareiškėjos gynybos pozicija, minėta, nesikeitė viso proceso metu.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo suimta, taigi, jei pageidautų, galėjo gauti gynėjo pagalbą prieš apklausas. Pareiškėjai buvo suteikta pakankamai galimybių ginčyti ją kaltinančius įrodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu, ji įgyvendino savo teises šiuo aspektu. EŽTT pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų stokos panaikino pareiškėjos apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo už penkis iš devyniolikos turto pasisavinimo epizodų. Galiausiai, oficialiai pareiškus įtarimą, pareiškėja įgijo teisę į gynėjo pagalbą, tačiau tolesnių apklausų metu gynėjo dalyvavimo užtikrinti neprašė, gynėjui dalyvaujant buvo įteiktas kaltinamasis aktas. EŽTT apgailestavo, kad pareiškėja negalėjo pasinaudoti gynėjo pagalba ikiteisminio tyrimo metu nuo pat šio tyrimo pradžios iki oficialaus įtarimo pareiškimo, tačiau konstatavo, kad bendras baudžiamojo proceso teisingumas nebuvo negrįžtamai pažeistas dėl gynėjo pagalbos nebuvimo minėtu laikotarpiu.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimo.