Klausimas. Nenustatyta repo atlikėjo teisės į saviraiškos laisvę pažeidimo požymių dėl nuteisimo už viešą terorizmo garbinimą ar šlovinimą dainose.

Šioje byloje pareiškėjas – kraštutinės kairiosios pakraipos idėjas skelbiančios, be kita ko, Ispanijos teroristinių grupuočių GRAPO ir ETA veiklą bei narius šlovinančios muzikos grupės „La Insurgencia“ („Sukilimas“) atlikėjas, žinomas kaip Saúlas Zaitsevas (Saúl Zaitsev) arba Šahidas. Jis skundėsi saviraiškos laisvės pažeidimu, nes buvo nuteistas už viešą terorizmo garbinimą ar teisinimą (angl. praise or justification of terrorism) grupės atliekamose dainose. EŽTT atmetė peticiją kaip nepriimtiną (aiškiai nepagrįstą) pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį, nes nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo požymių.

EŽTT nurodė, kad pareiškėjo nuteisimas buvo grindžiamas nacionaliniame baudžiamajame procese teismų padarytomis išvadomis, kad jo dainos ir vaizdo įrašai pateisina ir šlovina terorizmą, ypač teroristinę grupuotę GRAPO, asmenis, nuteistus už narystę joje, ir jos padarytus nusikaltimus; be to, dainose įvairiais pagrindais kurstoma neapykanta ir priešiškumas, atvirai raginama imtis smurtinių veiksmų, klausytojams perteikiama mintis, kad smurto ir terorizmo naudojimas yra pateisinamas, pritariama teroristiniams metodams ir veiksmams, giriami išpuoliai, pasiglemžę daug gyvybių. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šios dainos buvo lengvai ir laisvai prieinamos internete ir atliekamos koncertuose, tad galėjo pasiekti daugybę žmonių, taip pat jauno amžiaus asmenis. Dėl socialinio konteksto tuo metu, kai buvo paskelbiamos dainos, EŽTT nurodė nacionalinių teismų sprendimuose pareiškėjo baudžiamojoje byloje padarytas išvadas ir pažymėjo, kad nors paskutiniai GRAPO ir ETA teroristiniai veiksmai datuojami keleriais metais anksčiau nei byloje nagrinėjami įvykiai, negalima nepaisyti to, kad abi šios organizacijos dešimtmečius Ispanijoje vykdė teroristinę veiklą, dėl šios veiklos žuvo ir buvo sužeista daug žmonių.

Baudžiamosios bylos prieš minėtų organizacijų narius buvo nagrinėjamos Ispanijos teismuose ir tebebuvo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre. Taigi šie traumuojantys įvykiai vis dar buvo gyvi šalies kolektyvinėje sąmonėje, o tai pateisino sustiprintą su jais susijusių pareiškimų reguliavimą.

Atsakydami į klausimą, ar dainos gali būti vertinamos kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas imtis smurto, neapykantos ar netolerancijos kurstymas ar šių dalykų pateisinimas, nacionaliniai teismai atkreipė dėmesį į aiškias nuorodas į smurtinius ar teroristinius metodus, kad kaip teigiami dalykai minima tai, jog panaudojami sprogmenys ir kiti ginklai, sumušami oponentai, padaroma turtinė žala, pavyzdžiui, užpuolami bankomatai ar prekybos centrai. Tekstuose buvo tiesiogiai siūloma sužeisti ar nužudyti politikus, teisėjus, saugumo pajėgų narius, turtinguosius, karališkąją šeimą ir tuos, kurie laikomi ideologiniais priešininkais. Apibendrinant galima teigti, kad dainomis klausytojams buvo perteikiama bendra idėja, kad smurto ir terorizmo naudojimas yra pateisinamas. EŽTT sutiko su tuo, kad šie teiginiai gerokai peržengė tai, kas galėtų būti suvokiama kaip „protesto dainos“, kaip jas apibūdino pareiškėjas, ir priimtinas kritikos ribas.

Dėl teiginių išreiškimo būdo ir galimybės sukelti žalingus padarinius nacionalinių teismų sprendimuose pabrėžta, kad atitinkamos idėjos buvo skirtos ypač jaunimui ir perduodamos plačiajai auditorijai per grupės „YouTube“ kanalą, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą arba koncertų metu. EŽTT taip pat pritarė teismų vertinimui dėl pavojaus, kad agresyvūs vaizdo įrašai ir GRAPO simbolikos naudojimas gali pabrėžti dainų žodinę mintį. EŽTT padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pareiškėjo apkaltinamąjį nuosprendį, rūpestingai įvertino jo kaltumą pagal EŽTT praktikoje apibrėžtus kriterijus, atsižvelgdamas į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir įvertinęs įvairius susijusius interesus. EŽTT, primindamas nacionalinių teismų motyvavimo svarbą tokioje byloje kaip ši, neįžvelgė rimto pagrindo pakeisti nacionalinių institucijų vertinimą savuoju.

Pagrindai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo nuteisimas, t. y. kova su viešu terorizmo garbinimu ar pateisinimu, buvo tiek „reikšmingi“, tiek ir „pakankami“ svarstomam apribojimui pateisinti ir šia prasme atitiko primygtinį socialinį poreikį. Galiausiai EŽTT įvertino sankcijų pobūdį ir griežtumą, primindamas, kad Konvencijos 10 straipsnio kontekste nuteisimas baudžiamojo proceso tvarka yra viena sunkiausių teisės į saviraiškos laisvę apribojimo formų. Nagrinėjamoje byloje nacionaliniai teismai, nustatę pagrindą skirti pareiškėjui švelnesnę bausmę, skyrė švelniausias įmanomas bausmes – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o bauda sumažinta iki 1200 Eur. EŽTT nusprendė, kad jo nuteisimas negali būti traktuojamas kaip neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo požymių — nuteisimas už viešą terorizmo šlovinimą dainose buvo pateisinamas; peticija pripažinta nepriimtina.