Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista dėl to, kad pareiškėjo, nuteisto už nužudymą dėl seksualinių motyvų, kalinimo pratęsimo dėl išliekančio pavojingumo klausimą išsprendė teisėjas, anksčiau priėmęs dėl jo analogišką sprendimą ir tuo metu išsakęs neetišką pastabą apie pareiškėjo pavojingumą.
Šioje byloje pareiškėjas, 1999 m. spalio mėn. nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų už nužudymą dėl seksualinių motyvų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo toliau kalinamas vadovaujantis specifiniu Vokietijos teisiniu reguliavimu dėl prevencinio laisvės atėmimo, atitinkamais teismų sprendimais tęsiamo atsižvelgiant į išliekantį pareiškėjo pavojingumą. Pareiškėjas skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu pratęsiant prevencinį laisvės atėmimą 2012 m., nes šį sprendimą priėmė teisėjas, sprendęs analogišką klausimą 2009 m. ir nusistatęs prieš jį. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes, įvertinęs bylos aplinkybes ir teisėjo elgesį praeityje sprendžiant dėl pareiškėjo laisvės atėmimo pratęsimo, iš esmės nusprendė, kad teisėjas galbūt išsakė neprofesionalią pastabą apie pareiškėją, tačiau, atsižvelgiant į situacijos kontekstą, tai neparodė teisėjo nešališkumo.
EŽTT septynių teisėjų kolegija nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo dėl tariamo vieno iš teisėjų, 2012 m. dalyvavusio priimant sprendimą dėl prevencinio laisvės atėmimo, nešališkumo trūkumo. 2017 m. gegužės 29 d. byla pareiškėjo prašymu buvo perduota EŽTT Didžiajai kolegijai. Didžioji kolegija pritarė septynių teisėjų kolegijos išvadoms dėl teisėjo, 2012 m. dalyvavusio priimant sprendimą dėl pareiškėjo prevencinio laisvės atėmimo, nešališkumo vertinimo atsižvelgiant į tai, kad šis teisėjas, dalyvavęs ir skiriant jam prevencinį laisvės atėmimą 2009 m., pastarojo proceso metu įspėjo pareiškėjo advokatę būti atsargią, kad jo paleidimo į laisvę atveju nerastų prie savo durų pareiškėjo, laukiančio jos, kad padėkotų asmeniškai. Pagrindinės septynių teisėjų kolegijos išvados pakartotos ir Didžiosios kolegijos sprendime.
Septynių teisėjų kolegija, kaip ir nacionaliniai teismai, nagrinėjo situaciją vadovaudamasi prielaida, kad minėtas teisėjas iš tiesų pasakė šį teiginį, ir pažymėjo, kad jis tai padarė vykstant konfidencialiam teisėjų ir dviejų pareiškėjo gynėjų bendravimui, iš karto po to, kai teismas priėmė pirmąjį (2009 m.) sprendimą dėl prevencinio laisvės atėmimo skyrimo pareiškėjui; minėta diskusija buvo susijusi su galimu jo perkėlimu į psichiatrijos ligoninę. Šalys neginčijo ir EŽTT septynių teisėjų kolegija sutiko su tuo, kad tokia pastaba, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi būti suprantama kaip reiškianti, kad teisėjas manė, jog yra pavojus, kad pareiškėjas, jeigu būtų paleistas į laisvę, gali padaryti advokatei sunkų smurtinį ar seksualinį nusikaltimą (tokį, kaip tas, už kurį jis buvo nuteistas).
Septynių teisėjų kolegija pabrėžė profesionalaus elgesio svarbą vykdant teismines funkcijas. Nustatydama, ar, atsižvelgiant į svarstomą teisėjo pastabą, yra įrodyta, kad jis buvo asmeniškai nusistatęs prieš pareiškėją (vadinamasis subjektyvusis nešališkumo testas), septynių teisėjų kolegija teikė lemiamą reikšmę kontekstui, kuriame ji buvo pasakyta. Darant prielaidą, kad teisėjas pasakė minėtą teiginį, jis padarė tai tuoj po to, kai teismas, kurio sudėtyje buvo ir jis pats, skyrė pareiškėjui prevencinį laisvės atėmimą, nes nusprendė, kad šiam vis dar pasireiškia smurtinio pobūdžio seksualinių fantazijų ir yra didelis pavojus, kad paleistas į laisvę jis gali vėl padaryti analogiškus nusikaltimus, įskaitant nužudymą seksualinio pasitenkinimo tikslu. Šiomis aplinkybėmis teisėjo galimai išsakyta pastaba iš esmės prilygo ką tik priimtame teismo sprendime išdėstytos išvados patvirtinimui.
Taigi septynių teisėjų kolegija nebuvo įtikinta, kad, net darant prielaidą, kad pastaba buvo išsakyta, yra pakankamai įrodymų, jog teisėjas parodė asmeninį priešiškumą ir buvo asmeniškai nusistatęs prieš pareiškėją. Dėl to, ar minėtas teisėjo elgesys gali sukelti objektyviai pagrįstų abejonių jo nešališkumu išorinio stebėtojo požiūriu, septynių teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju tas pats teisėjas kartu su kitais kolegijos nariais turėjo priimti naują sprendimą dėl būtinybės skirti pareiškėjui prevencinį laisvės atėmimą po to, kai Konstitucinis Teismas panaikino ankstesnį 2009 m. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Atsižvelgdamas į savo praktiką, EŽTT nusprendė, kad vien tai, jog teisėjas, kuris buvo teisėjų kolegijos, priėmusios pirmą sprendimą dėl pareiškėjo prevencinio laisvės atėmimo, narys, buvo ir teisėjų kolegijos, skyrusios jam naują prevencinį laisvės atėmimą 2012 m. sprendimu, narys, nepakanka objektyviai pagrįstai abejonei jo nešališkumu sukelti.
Tai, kad teisėjas savo tariamai išsakytoje pastaboje patvirtino, jog 2009 m. birželio 22 d. manė, kad pareiškėjas yra pavojingas, nesukelia objektyviai pagrįstų abejonių, kad šis teisėjas stokojo nešališkumo vėliau vykusiame procese, svarstomame EŽTT byloje. Šiame procese, kuris buvo užbaigtas praėjus trejiems metams po tos pastabos, nacionalinis teismas nagrinėjo naujus įrodymus siekdamas nustatyti, ar tuo metu ir pagal pakeistą teisinį reguliavimą pareiškėjui reikia skirti prevencinį laisvės atėmimą. Svarstoma pastaba nesuteikia jokio pateisinamo pagrindo baimintis, kad teisėjas neatliktų šio būtino naujo pareiškėjo keliamo pavojaus lygio vertinimo vadovaudamasis naujame procese pateiktais įrodymais ir argumentais. EŽTT Didžioji kolegija savo ruožtu taip pat pabrėžė, kad darant prielaidą, jog teisėjas iš tiesų būtų išsakęs svarstomą itin netinkamą pastabą, jis būtų pademonstravęs neprofesionalų elgesį.
Tačiau dėl detalių septynių teisėjų kolegijos nurodytų motyvų, kuriems Didžioji kolegija pritaria, šis elgesys bylos aplinkybėmis neparodė, kad teisėjas buvo asmeniškai nusiteikęs prieš pareiškėją ar kad būtų buvę objektyviai pateisinamų abejonių jo nešališkumu svarstomame procese.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.