Klausimas. Pagrįstas nurodymas laikraščio leidėjui nuasmeninti prieš dvidešimt metų teisėtai paskelbto straipsnio internetinę archyvinę versiją, ginant mirtiną eismo įvykį sukėlusio asmens (atlikusio bausmę ir reabilituoto) teisę būti pamirštam.
Šioje byloje EŽTT (12 prieš 5) nenustatė Konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvė, teisė skleisti informaciją) pažeidimo, pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nuosekliai atsižvelgė į aptariamame straipsnyje aprašytų teisminių faktų pobūdį ir rimtumą, į tai, kad straipsnis nebuvo aktualus istoriniais ar moksliniais tikslais, G. nebuvo gerai žinomas asmuo ir patyrė didelę žalą dėl to, kad straipsnis ir toliau buvo prieinamas internete be jokių apribojimų, o tai galėjo sukurti virtualų kriminalinį įrašą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo pirminio straipsnio paskelbimo praėjo daug laiko; be to, teismai, apžvelgę priemones, kurios galėtų būti svarstomos siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp ginčo teisių, – ši apžvalga atitiko Belgijoje taikomus procesinius standartus, – nusprendė, kad straipsnio nuasmeninimas nebuvo pernelyg didelė ir neįgyvendinama našta pareiškėjui (nuasmeninimas mažiau ribojanti priemonė nei turinio pašalinimas; be to, išliko prieinama spausdintinė straipsnio versija), o kartu tai buvo veiksmingiausia G. privatumo apsaugos priemonė.
Nagrinėjamoje byloje nacionaliniai teismai priėmė sprendimą prieš pareiškėją (laikraščio Le Soir redaktorių), šiuo sprendimu jis įpareigotas nuasmeninti elektroniniame archyve esantį straipsnį. Straipsnyje buvo rašoma apie per kelias dienas įvykusius ir keletą mirčių sukėlusius eismo įvykius. Jame buvo paminėtas vieno iš atsakingų vairuotojų, kuris įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vardas ir pavardė (tuo metu jis dirbo ir tebedirba gydytoju). 2000 m. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas lygtine dvejų metų laisvės atėmimo bausme. 2006 m. jis buvo reabilituotas. Aptariamas straipsnis pirmą kartą pasirodė 1994 m. spausdintine forma. 2008 m. Le Soir sukūrė elektroninę savo archyvų (nuo 1989 m.) versiją, todėl šis straipsnis tapo laisvai prieinamas internete. 2010 m. G. kreipėsi į laikraštį, prašydamas straipsnį nuasmeninti arba pašalinti iš internetinių archyvų.
Le Soir atsisakė pašalinti straipsnį iš savo archyvų, tačiau nurodė G., jog kreipėsi į paieškos sistemos Google administratorių, kad šis panaikintų nuorodą į straipsnį (atsakymo nesulaukta). 2012 m. G. sėkmingai padavė pareiškėją į teismą, siekdamas, kad straipsnis būtų nuasmenintas.
EŽTT Didžioji kolegija, analizuodama pirmąsias skundžiamo ribojimo pateisinamumo sąlygas, plačiau neargumentuodama, pažymėjo, kad nurodymas nuasmeninti archyvinę straipsnio versiją laikraščio interneto svetainėje prilygo kišimuisi į pareiškėjo teisę į saviraiškos laisvę ir spaudos laisvę. Toks įsikišimas buvo nustatytas įstatymu ir juo buvo siekiama teisėto tikslo apsaugoti kitų asmenų reputaciją ar teises, šiuo atveju G. teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Prieš plačiau argumentuodama skundžiamo ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje aspektu, kolegija pažymėjo, kad ši byla, kitaip nei dauguma ankstesnių bylų, kuriose buvo sprendžiamas teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą konfliktas, yra susijusi su tolesniu informacijos prieinamumu internete, o ne su jos pirminiu paskelbimu.
Be to, pirminis straipsnis buvo paskelbtas teisėtai ir jis nebuvo difamacinio pobūdžio. Galiausiai byla susijusi su naujienų pranešimu, kuris paskelbtas ir vėliau archyvuotas naujienų agentūros interneto svetainėje žurnalistiniais tikslais, o tai sudaro saviraiškos laisvės esmę. EŽTT taip pat paaiškino, kad vartoja terminą „išbraukimas iš sąrašo“ / „pašalinimas iš paieškos rezultatų sąrašo“ (angl. delisting), reiškiantį priemones, kurių imasi paieškos sistemų operatoriai, ir terminą „deindeksavimas“ / „indeksavimo nutraukimas“ (angl. de-indexing), reiškiantį priemones, kurių imasi naujienų leidėjas, atsakingas už interneto svetainę, kurioje buvo archyvuotas atitinkamas straipsnis. Toliau EŽTT dėstė bendruosius principus dėl Konvencijos 10 ir 8 straipsnių. Dėl Konvencijos 10 straipsnio ir skaitmeninių spaudos archyvų apsaugos svarbos EŽTT pažymėjo, kad interneto archyvų atsiradimas labai prisidėjo prie naujienų ir informacijos išsaugojimo ir prieinamumo.
Be to, skaitmeniniai archyvai yra svarbus švietimo ir istorinių tyrimų šaltinis. Ši spaudos funkcija, kaip ir atitinkamas teisėtas visuomenės interesas naudotis archyvais, neabejotinai yra saugoma Konvencijos 10 straipsniu. Per pastarąjį dešimtmetį Europoje šioje srityje buvo pasiektas bendras sutarimas dėl spaudos archyvų svarbos ir teisės į asmens duomenų ištrynimą išimčių. Kad spauda galėtų tinkamai atlikti savo užduotį kurti archyvus, ji turi turėti galimybę sukurti ir palaikyti išsamius įrašus. Kadangi archyvų vaidmuo yra užtikrinti nuolatinį informacijos, kuri tam tikru metu buvo teisėtai paskelbta, prieinamumą, jie paprastai turėtų išlikti autentiški, patikimi ir išsamūs. Todėl skaitmeninės spaudos archyvų vientisumas turėtų būti pagrindinis principas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi nagrinėjant bet kokį prašymą pašalinti ar pakeisti visą ar dalį archyvuoto straipsnio, kuris prisidėjo prie atminties išsaugojimo, ypač jei, kaip šiuo atveju, niekada nebuvo suabejota straipsnio teisėtumu.
Tokie prašymai reikalauja ypatingo nacionalinių institucijų budrumo ir nuodugnaus nagrinėjimo. Pasisakydamas dėl teisės būti pamirštam, EŽTT priminė, kad jau anksčiau yra pripažinęs, jog asmens duomenų apsauga turi esminę reikšmę asmens galimybei naudotis Konvencijos 8 straipsniu saugoma teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Akivaizdu, kad paskelbta ir kurį laiką internete prieinama asmeninė informacija gali turėti didelį neigiamą poveikį asmens privačiam ir šeimos gyvenimui, tam, kaip tą asmenį vertina visuomenė. Egzistuoja įvairių žalingų padarinių pavojus: pirma, informacijos kaupimas, dėl kurio gali būti sukurtas konkretaus asmens profilis; antra, jei informacija nesusiejama su kontekstu, tai gali reikšti, kad asmuo, susipažinęs su internete paskelbtu straipsniu apie kitą asmenį, gauna fragmentišką ir iškreiptą tikrovės vaizdą.
Be to, nepriklausomai nuo faktinio paieškos, susijusios su konkrečiu vardu, dažnumo, kita galima informacijos apie asmenį skelbimo internete pasekmė yra nuolatinė grėsmė ir iš to kylanti baimė tam asmeniui bet kada netikėtai vėl susidurti su savo praeitimi. Pavyzdžiui, EŽTT yra pripažinęs, kad nuteisti asmenys, atlikę bausmę, gali teisėtai siekti visiškos reintegracijos į visuomenę (vis dėlto EŽTT taip pat nurodė, kad tai, jog asmuo buvo reabilituotas, savaime negali pateisinti teisės būti pamirštam pripažinimo). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad Konvencijos požiūriu teisė būti pamirštam internete siejama su 8 straipsniu, konkrečiau – su teise į reputacijos gerbimą, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis to siekiama (prašoma laikraščio straipsnio pašalinimo ar pakeitimo interneto archyvuose arba prieigos prie straipsnio apribojimo naujienų portalui panaikinus indeksavimą).
EŽTT nuomone, reikalavimas dėl teisės būti pamirštam nėra savarankiška Konvencijos saugoma teisė ir tiek, kiek jai taikomas 8 straipsnis, gali būti susijęs tik su tam tikromis situacijomis ir informacijos elementais. EŽTT taip pat priminė nuostatas dėl Konvencijos 8 straipsnio taikymo slenksčio – kėsinimasis į asmens reputaciją turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir būti įvykdytas taip, kad būtų pakenkta asmens naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą. Norėdamas pagrįsti skaitmeniniame spaudos archyve saugomo straipsnio pakeitimo poreikį, suinteresuotas asmuo turi pateikti tinkamai pagrįstą reikalavimą dėl didelės / rimtos žalos jo privačiam gyvenimui. Svarbu pažymėti, kad turinio teikėjai privalo įvertinti ir pasverti interesus, susijusius su saviraiškos laisve ir pagarba privačiam gyvenimui, tik tuo atveju, kai asmuo pateikia aiškų prašymą.
Šioje byloje EŽTT Didžioji kolegija, spręsdama susikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, taikė šiek tiek kitokius kriterijus nei paprastoji kolegija ar teismas anksčiau nagrinėtose bylose. Didžioji kolegija laikėsi pozicijos, jog atliekant minėtą vertinimą reikėtų atsižvelgti į šios bylos specifiką, kuri pasireiškė tuo, kad yra susijusi su elektronine archyvuota, o ne originalia straipsnio versija. Atsižvelgiant į būtinybę išsaugoti spaudos archyvų vientisumą, taip pat iš dalies į Europos Tarybos valstybių narių teismų praktiką, derinant šias lygiavertes teises (prašymo pakeisti internete archyvuotą žurnalistinį turinį kontekste), reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus: a) archyvuotos informacijos pobūdį; b) laiką, praėjusį nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete; c) dabartinį informacijos aktualumą; d) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumą ir jo elgesį po įvykių; e) neigiamas tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmes; f) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygį ir g) priemonės poveikį saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei.
Nors teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyros nustatymo kontekste šios dvi teisės turi būti laikomos lygiavertėmis, tai nereiškia, kad visi kriterijai, kurie turi būti taikomi atliekant šį vertinimą, yra vienodai reikšmingi. Šiuo atveju iš tiesų turi būti laikomasi spaudos archyvų vientisumo išsaugojimo principo, kuris reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog archyvų turinio keitimas ir, a fortiori, archyvų turinio šalinimas apsiribotų tik tuo, kas yra griežtai būtina, kad būtų išvengta bet kokio slopinančio poveikio, kurį tokios priemonės gali turėti spaudos užduočiai perduoti informaciją ir tvarkyti archyvus. Taigi, taikant pirmiau nurodytus kriterijus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų tinkamai suderinti, viena vertus, asmenų, prašančių pakeisti ar pašalinti su jais susijusį straipsnį iš spaudos archyvų, interesai ir, kita vertus, tokių prašymų poveikis naujienų leidėjams, taip pat, priklausomai nuo aplinkybių, spaudos funkcionavimui.
Šioje byloje, atsižvelgdamas į valstybėms suteiktą vertinimo laisvę, EŽTT nusprendė, kad Belgijos teismai kruopščiai suderino minėtas teises pagal Konvencijos reikalavimus (žr. santraukos pradžią); Konvencijos 10 straipsniu garantuojamos teisės suvaržymas apsiribojo tik tuo, kas buvo griežtai būtina, ir todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje ir proporcingu.
Pakartotinai pažymėtina, kad šioje byloje padaryta išvada nesusijusi su žiniasklaidos priemonių prievole sistemingai ir nuolat tikrinti savo archyvus. Interesų pusiausvyros nustatymo klausimą reikia spręsti tik tuo atveju, jei gaunamas toks tinkamai pagrįstas prašymas.
Kai kuri kita praktika dėl teisės būti pamirštam
EŽTT išvada. Didžioji kolegija (12 prieš 5) nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo — nurodymas nuasmeninti archyvinį straipsnį pripažintas proporcingu.