Klausimas. Gynybos teisės ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeistos, nes valstybės institucijos ėmėsi visų būtinų priemonių lengvą protinę negalią turinčios kaltinamosios teisei į gynybą užtikrinti.

Šioje byloje pareiškėja, nuteista už nužudymą, skundėsi neteisingu bylos nagrinėjimu, nes nesiimta pagrįstų priemonių atsižvelgiant į jos protinę negalią, ir dėl to tinkamai ir veiksmingai neapsaugotos jos teisės, be to, ji neturėjo pakankamai laiko gynėjui pasirinkti, o jos parodymai, duoti policijos pareigūnams, kurių ji vėliau atsisakė, panaudoti ją nuteisiant. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pažeidimo, nes nacionalinės teisminės institucijos ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pareiškėja būtų tinkamai ginama ir kad baudžiamasis procesas jos byloje atitiktų šių nuostatų reikalavimus.

EŽTT nurodė, kad šioje byloje pareiškėja buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn už itin sunkų nužudymą, dėl kurio pagal nacionalinę teisę gynėjo dalyvavimas procese buvo privalomas. Neginčijama, kad jai nuo pirmosios apklausos momento padėjo advokatas, tačiau, kaip teigė pareiškėja, jai nesuteikta galimybė pasisamdyti savo pasirinktą gynėją, nes valstybės institucijos jai paskyrė advokatą nežinodamos jos pozicijos. Taigi kilo klausimas, ar buvo laikomasi pareiškėjos teisės į pasirinktą gynėją. EŽTT nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tyrėjo prašymai paskirti gynėjus tiek pareiškėjos bendrininkui, tiek jai buvo parašyti prieš pranešant pareiškėjai apie įtarimą ir išaiškinant jai procesines teises. Šis prašymas buvo pagrįstas bendrininko (pareiškėjos brolio) pareiškimu, kad jis neturi finansinių galimybių pasirinkti advokatą.

Skirdamas pareiškėjai gynėją, nacionalinis teismas nurodė, kad ji gynėjo nepasirinko. Šis teismo paskirtas advokatas buvo kartu su pareiškėja nuo pat jos pirmojo kontakto su policija, jis dalyvavo ir bendrininko apklausoje, vykusioje šiek tiek anksčiau. Iš oficialių įrašų matyti, kad, pareiškėjai atvykus į policijos įstaigą, jai buvo pranešta apie įtarimą ir išaiškinta, kad gynėjo dalyvavimas jos byloje yra privalomas, taip pat jos teisė pasirinkti advokatą per 30 minučių nuo pranešimo apie įtarimą. Nei pareiškėja, nei jai teismo paskirtas gynėjas tuo metu ar vėliau nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės pasirinkti advokatą ar dėl laiko, skirto pasirengti gynybai. Priešingai, dalyvaujant paskirtam gynėjui, pasirašydama savo kaip įtariamosios parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, pareiškėja patvirtino, kad jai buvo išaiškinta teisė pasirinkti gynėją ir suteiktas laikas pasitarti su advokatu prieš apklausą.

Be to, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad nepasirinko advokato dėl finansinės padėties, ir sutiko, kad ją gintų teismo paskirtas advokatas. Šiuo aspektu EŽTT ypač atsižvelgė į tai, kad tiek pareiškėja, tiek gynėjas pasirašė atitinkamą protokolą. Kitą dieną, kai valstybės institucijos buvo informuotos, kad pareiškėjos sesuo pasamdė kitą advokatą jai ginti, tam advokatui buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti visuose tolesniuose procesiniuose veiksmuose. Vėliau šis advokatas aiškiai pareiškė, kad neprašo pakartoti veiksmų, atliktų prieš jam perimant pareiškėjos atstovavimą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, EŽTT nepritarė pareiškėjos teiginiui, kad jos teisė pasirinkti gynėją buvo apribota. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad valstybės institucijos turėjo ją traktuoti kaip pažeidžiamą asmenį, kuriam reikia specialaus elgesio, t. y. profesionalo ar šeimos nario pagalbos, kad ji galėtų suprasti kaltinimus ir prasmingai dalyvauti procese; jos parodymai ir ypač prisipažinimas tokiomis traumuojančiomis aplinkybėmis neturėjo būti pripažįstami patikimais, juolab kad neatitiko kitų įrodymų.

EŽTT pažymėjo, kad, vertindamas procesinių pažeidimų per ikiteisminį tyrimą poveikį bendram baudžiamojo proceso teisingumui, jis turi, be kita ko, išnagrinėti, ar pareiškėja buvo ypač pažeidžiama, pavyzdžiui, dėl amžiaus ar psichikos būklės. Teismas jau yra pripažinęs, kad policijos apklausos įtariamajam neišvengiamai yra keliančios stresą. Juolab šioje byloje, kurioje pareiškėja turėjo nedidelį intelekto sutrikimą (nustatytas atlikus ekspertizę baudžiamojo proceso metu). Tačiau EŽTT pažymėjo, kad ekspertai padarė išvadą, kad nors pareiškėja turi mažesnius protinius gebėjimus, jie kartu su emocine įtampa ir alkoholio poveikiu ribojo jos gebėjimą kontroliuoti savo elgesį įvykių metu, ji neserga jokia psichikos liga ar sutrikimu ir gali suvokti savo veiksmų pavojingumą bei numatyti jų padarinius.

Be to, pareiškėja buvo pilnametė ir raštinga, o nuo pat pirmosios apklausos, kurios metu ji patvirtino, kad visiškai supranta kaltinimus ir jokių papildomų paaiškinimų nereikia, jai padėjo advokatas. Išskyrus vieną nacionalinio teismo posėdį, kai buvo imtasi priemonių, kad ji galėtų suprasti pateikiamus klausimus, pareiškėja nenurodė jokių požymių, kad jos apklausų ir tyrimų protokoluose būtų užfiksuoti suvokimo ar išraiškos sunkumai. Nacionalinis teismas, apklausęs pareiškėją tyrimo metu, taip pat nepastebėjo nieko ypatingo. EŽTT nurodė, kad jeigu pareiškėja manė, jog nėra pasirengusi apklausoms ar jai reikalingi papildomi paaiškinimai ar pagalba, ji ir jos advokatas turėjo pareikšti tokias pastabas valstybės institucijoms. Tačiau argumentas, kad ekspertai turėjo įvertinti jos gebėjimą suprasti baudžiamojo proceso reikšmę ir duoti parodymus apie įvykius bei padėti per apklausas ikiteisminio tyrimo metu, buvo iškeltas tik pareiškėjos apeliaciniame skunde.

Esant tokioms aplinkybėms, EŽTT nemanė, kad buvo pakankamai požymių, dėl kurių institucijos turėjo traktuoti pareiškėją kaip ypač pažeidžiamą ir imtis atitinkamų priemonių. EŽTT taip pat pakartojo, kad pareiškėjai buvo pranešta apie jos teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save ir kad nuo pat pirmosios apklausos ji buvo padedama advokato. Nors pareiškėja nacionalinėms institucijoms ne kartą tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus, prisipažindama iš baimės ir netgi dėl to, kad buvo verčiama duoti save kaltinančius parodymus, EŽTT pažymėjo, kad bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad jai buvo taikoma prievarta ar grasinama sankcijomis atsisakius atsakyti į klausimus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja niekaip nepaaiškino savo tariamos baimės ir nenurodė jokio smurto ar grasinimo smurtu, o visos jos apklausos vyko dalyvaujant jos gynėjui.

Taigi, EŽTT nuomone, šioje byloje nėra nieko, kas keltų abejonių dėl pirmųjų pareiškėjos policijai duotų parodymų patikimumo, juolab kad ir vėliau per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant jos pasirinktam advokatui, taip pat atliekant ekspertizę, ji nuosekliai neneigė savo kaltės, priešingai, galiausiai prisipažino padariusi nusikaltimą. Dėl to EŽTT buvo įtikintas, kad ikiteisminio tyrimo etape nepadaryta jokių pažeidimų ir kad pareiškėjos parodymai buvo gauti teisėtai, laikantis galiojančių teisės aktų ir suteikus jai informaciją apie jos procesines teises bei teisinę pagalbą. Tad nacionaliniai teismai neturėjo pagrindo nepripažinti įrodymais jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų nenaudoti. Be to, minėtų parodymų pripažinimas įrodymais nesutrukdė pareiškėjai jų ginčyti teisme, ji tai ir padarė jų atsisakydama.

Padedama gynėjo, pareiškėja iš tiesų galėjo duoti parodymus, dar kartą reikšti prieštaravimus dėl ankstesnių apklausų aplinkybių, kviesti liudytojus ir pateikti bet kokius argumentus, kuriuos manė esant naudingus savo gynybai. Tačiau pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nenaudos pareiškėjos vėlesnių parodymų, nes ji negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl juos pakeitė. Galiausiai EŽTT pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdyje turėjo visas galimybes komentuoti įrodymus ir apklausti liudytojus, išskyrus pagrindinį kaltinimo liudytoją – jos bendrininką, nes šis nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jau buvo miręs. Dėl to teismas panaudojo jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu laikantis rungimosi principo, ir akistatos su pareiškėja protokolą; atitinkami procesiniai dokumentai buvo perskaityti, gynybai nepateikus jokių pastabų ar pasiūlymų dėl įrodymų.

Šiuo aspektu EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos gynėjas dalyvavo abiejose bendrininko apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir turėjo galimybę pateikti klausimų, o pareiškėja dalyvavo su juo akistatoje. Taigi buvo pakankama kompensuojanti garantija – tai, kad pareiškėja turėjo galimybę apklausti bendrininką tyrimo metu ir kad teismai kruopščiai įvertino jo parodymų patikimumą, siekdami kompensuoti gynybos trūkumus, atsiradusius dėl bendrininko nedalyvavimo teismo posėdyje, ir pareiškėjai neturint praktinės galimybės jo apklausti nagrinėjant bylą teisme. Tiesa, pareiškėjos gynėjas nebuvo informuotas apie prokuroro derybas su bendrininku dėl susitarimo pripažinti kaltę ir negalėjo jose dalyvauti; šio sudaryto susitarimo sąlygos neabejotinai buvo svarbios pareiškėjos bylai. Tačiau EŽTT turėjo omenyje tai, kad bendrininko tuo metu duoti parodymai atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant pareiškėjai ar jos gynėjui duotus parodymus ir kad abu turėjo galimybę susipažinti su susitarimu dėl kaltės pripažinimo per pareiškėjos bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir pareikšti savo nuomonę dėl jo.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pažeidimo.