Klausimas. Laikraščio savininko ir vyriausiojo redaktoriaus teisė skleisti informaciją nepažeista dėl baudžiamojo persekiojimo už teroristinės organizacijos lyderio pareiškimų, kuriais netiesiogiai grasinama, kad vėl bus imtasi teroristinio smurto, paskelbimą.
Šioje byloje pareiškėjai – dienraščio savininkas ir vyriausiasis redaktorius – skundėsi laisvės skleisti informaciją pažeidimu, nes buvo baudžiamojo proceso tvarka persekiojami už teroristinės organizacijos KDP lyderio A. Ö. ir kito aukšto rango KDP veikėjo bei „Kongra-Gel“6 organizacijos liaudies gynybos komiteto pirmininko M. K. pareiškimų paskelbimą minėtame laikraštyje, po kelerių metų baudžiamasis procesas pirmajam pareiškėjui nutrauktas dėl senaties, o antrajam pareiškėjui paskirta bauda, jos vykdymą atidedant. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, nes kai kurie pareiškėjų laikraštyje paskelbti KDP lyderio teiginiai galėjo būti suprantami kaip smurto kurstymas, be to, svarstomas apribojimas nebuvo neproporcingas, atsižvelgiant į nacionalinių valstybės institucijų vertinimo laisvę ir konkrečius baudžiamojo persekiojimo teisinius padarinius pareiškėjams.
EŽTT priminė, kad, pagal jo praktiką, tai, jog buvo paskelbti teroristinių organizacijų ar jų atstovų pareiškimai, nereiškia, kad teismai gali imtis sistemingo atitinkamų juos paskelbusių žiniasklaidos darbuotojų nuteisimo, neanalizuodami svarstomų rašinių turinio ar paskelbimo konteksto. Kita vertus, dėl teiginių, kurie gali būti kvalifikuojami kaip neapykantą kurstanti kalba, smurto šlovinimas ar kurstymas, EŽTT pats analizuoja svarstomus tekstus, net kai teismų pateikti apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo motyvai akivaizdžiai nepakankami.
Nagrinėjamoje byloje EŽTT, išanalizavęs paskelbtų pareiškimų turinį, nurodė, kad M. K. pasisakymai buvo gana taikaus pobūdžio, neatrodo, kad skatintų atlikti ar tęsti smurtinius veiksmus. Kita vertus, A. Ö. pareiškimai buvo labiau niuansuoti: nors jis pritarė „Kongra-Gel“ organizacijos pasiūlymui nutraukti ugnį, vis dėlto numatė galimybę griebtis smurto, jei valdžios institucijos nereaguos į šios organizacijos raginimą palaikyti dialogą dėl jos reikalavimų. Kitoje straipsnio dalyje buvo pateiktas menkai užmaskuotas A. Ö. grasinimas valdžios institucijoms, taip pat nurodymas A. Ö. šalininkams ir ginkluotiems KDP nariams: „jei dialogo kelias nesivystys, 2005-ieji būtinai taps partizaninio karo metais, net jei jie to nenorės“. Taigi šią ištrauką galima vertinti kaip viešą provokavimą padaryti teroristinį nusikaltimą Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos 5 straipsnio prasme.
EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiame kontekste A. Ö. ragino patriotus susiburti apie neteisėtos „Kongra-Gel“ organizacijos vėliavą. EŽTT nuomone, atsižvelgiant į šios organizacijos pobūdį, tikslą ir ankstesnius veiksmus, šis raginimas prilygo žiniai, kuria siekiama verbuoti teroristus, kaip tai suprantama pagal Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos 6 straipsnį. Atsižvelgdamas į įkalinto KDP lyderio A. Ö., kuris įvykių metu per savo advokatus vis dar perdavinėjo nurodymus savo buvusiai organizacijai, tapatybę, jo vadovaujamos neteisėtos organizacijos įvykdytus smurtinius veiksmus, svarstomų jo pareiškimų turinį (juose grasinama ir nurodoma dėl galimų smurtinių veiksmų, kuriuos 2005 m. gali padaryti KDP nariai), trapų (jautrų, pranc. fragile) „Kongra- Gel“ organizacijos pasiūlymo nutraukti ugnį kontekstą, kuriame buvo padaryti šie pareiškimai, EŽTT nusprendė, kad A. Ö. pareiškimai, vertinami kaip visuma, gali būti traktuojami kaip kurstymas arba raginimas naudoti smurtą, pradėti ginkluotą pasipriešinimą ar sukilimą, nepaisant to, kad šis raginimas buvo išreikštas tik sąlyginai, t. y. tuo atveju, jei iki 2005 m. neišsivystytų dialogas.
Iš tikrųjų šie pareiškimai sudarė visuomenei, ypač KDP nariams, įspūdį, kad jei „Kongra-Gel“ organizacijos iškeltos sąlygos nebus įvykdytos, 2005 m. bus būtina ir pateisinama imtis smurto. Nors pareiškėjai asmeniškai nesusiejo savęs su minėtais pareiškimais, jie vis dėlto suteikė A. Ö tribūną ir leido platinti jo pareiškimus. EŽTT pabrėžė, kad ginčijami teiginiai iš tiesų galėjo būti suprantami kaip smurto kurstymas, tad pareiškėjai, kaip laikraščio savininkas ir vyriausiasis redaktorius, negalėjo būti atleisti nuo bet kokios atsakomybės. Teisė skleisti informaciją negali būti naudojama kaip alibi ar pretekstas platinti teroristinių grupių pareiškimus. EŽTT taip pat nurodė, kad svarstomas apribojimas nebuvo neproporcingas, atsižvelgiant, viena vertus, į nacionalinių valstybės institucijų vertinimo laisvę tokiais atvejais ir, kita vertus, į senaties terminą bei bausmės (paskirtos baudos) vykdymo atidėjimą, kuriais atitinkamai pasinaudojo pareiškėjai.
EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo — teroristinės organizacijos lyderio pareiškimų, netiesiogiai grasinančių smurtu, paskelbimas nebuvo saugomas saviraiškos laisvės.