Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista, kai nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dalyvavęs teisėjas pareiškė nusišalinimą nuo bylos ir šis tinkamai motyvavus buvo atmestas, nenustačius objektyvaus pagrindo abejoti jo nešališkumu.
Šioje byloje pareiškėjas skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes nagrinėjant jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dalyvavo teisėja, kuri buvo pareiškusi nusišalinimą nuo bylos, tačiau dviejų teisėjų, vienas iš kurių vėliau dalyvavo ir nagrinėjant pareiškėjo bylą iš esmės, kolegija nusišalinimą atmetė. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes teisėjos nurodytos nusišalinimo aplinkybės rodė, kad tai buvo padaryta dėl atsargumo, o objektyvaus pagrindo abejoti nešališkumu nebuvo, be to, tokio pagrindo nesuteikė ir to paties teisėjo dalyvavimas sprendžiant nusišalinimą ir nagrinėjant bylą iš esmės.
EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčija nusišalinti pageidavusios teisėjos S. L. nešališkumą ir procesinę tvarką, kuria buvo sprendžiamas šis nusišalinimas, kartu ir jį sprendžiant, o vėliau nagrinėjant bylą iš esmės dalyvavusios teisėjos C. A. nešališkumą. EŽTT neįžvelgė jokių požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad abi teisėjos nebuvo subjektyviai nešališkos – rodė priešiškumą ar nusistatymą prieš pareiškėją dėl asmeninių priežasčių. Šiuo aspektu EŽTT pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš minėtų teisėjų S. L. ir C. A., iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir sušvelnino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi tikslinga pareiškėjo skundą išnagrinėti taikant objektyvųjį testą ir nustatyti, ar jo abejonės buvo objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
EŽTT pažymėjo, jog teisėja S. L. nusišalinimą motyvavo tuo, kad ji pažinojo nukentėjusiojo sūnų ir kad nukentėjusiojo advokatas atstovavo jai civiliniame procese. Šios priežastys nėra nurodytos Rumunijos BPK kaip užkertančios kelią teisėjui dalyvauti nagrinėjant bylą. Be to, teisėja nepaminėjo tiesioginio ir stipraus asmeninio ar profesinio ryšio su nukentėjusiojo sūnumi ar advokatu. Taigi EŽTT nusprendė, kad teisėja nusišalino labiau atsargumo sumetimais. Šį nusišalinimą išnagrinėjo dviejų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir jį atmetė motyvuodama tuo, kad teisėjai nebuvo taikomas nė vienas iš BPK nustatytų atvejų, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, ir nebuvo įrodytas jos suinteresuotumas dėl bylos. EŽTT neįžvelgė pagrindo abejoti šiomis išvadomis. Dėl pareiškėjo argumento, kad nusišalinimą nagrinėjusi kolegija neatliko patikrinimo ir neišklausė teisėjos S.
L., EŽTT pažymėjo, kad Rumunijos BPK suteikia teisėjų kolegijai galimybę atlikti papildomus patikrinimus, kai ji mano, kad tai būtina, o šiuo atveju taip nemanyta ir nėra jokių tokį sprendimą paneigiančių duomenų. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokių patikrinimų reikėjo ir kokių papildomų duomenų galima buvo gauti atsižvelgiant į teisėjos pateiktų motyvų pobūdį, ypač į tai, kad ji neteigė, jog ją siejo tiesioginiai ir stiprūs asmeniniai ar profesiniai ryšiai su nukentėjusiojo sūnumi ar advokatu. Dėl objektyviojo teisėjos C. A. nešališkumo EŽTT nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad prašymas dėl nusišalinimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, – priešingai, sudarant teisėjų kolegiją nusišalinimui nagrinėti, laikytasi BPK ir teismų vidaus taisyklių. EŽTT nepritarė pareiškėjo argumentui, kad dėl aplinkybės, jog teisėja C.
A. vėliau turėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą iš esmės, atsirado jos suinteresuotumas byla ir tai objektyviai pateisina abejones jos nešališkumu. Atsižvelgdamas į šiuos aspektus, EŽTT nusprendė, kad pareiškėjo abejonės dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.