Klausimas. Teisė gintis padedant gynėjui ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeistos panaudojus procesinio veiksmo, atlikto be gynėjo, rezultatus apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, nes kaltinamasis sąmoningai ir savanoriškai, nors ir advokatui nedalyvaujant, atsisakė gynėjo.

Šioje byloje pareiškėjas skundėsi tuo, kad buvo nuteistas už neteisėtą narkotinės medžiagos pardavimą vadovaujantis akistatos su tariamu pirkėju, kurioje nedalyvavo pareiškėjo gynėjas, rezultatais. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimo, nes pareiškėjas, nors ir advokatui nedalyvaujant, tačiau sąmoningai ir savanoriškai atsisakė teisės į gynėją, be to, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad parodymų, gautų iš dalies nesilaikant nacionalinės teisės, panaudojimas sukėlė viso proceso neteisingumą.

EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažino per pirmąją apklausą pasirašęs teisės į gynėjo pagalbą atsisakymą, tačiau tvirtino, kad tai padarė gynėjui nedalyvaujant. Nors vienoje iš EŽTT pateiktų pirmosios pareiškėjo kaip įtariamojo apklausos protokolo kopijų yra tyrėjo paskirto valstybės apmokamo advokato parašas, nacionalinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl tą pačią dieną surengtos akistatos aplinkybių, pripažino, kad egzistuoja ir kita to paties apklausos protokolo kopija, kurioje advokato parašo nėra, ir kad pareiškėjo teisė į gynėją nurodytą dieną nebuvo užtikrinta. Be to, EŽTT procese Vyriausybė pripažino, kad pareiškėjui nebuvo suteikta gynėjo pagalba nuo sulaikymo momento (Vyriausybės nuomone, šis trūkumas vėliau ištaisytas nacionaliniam teismui pripažinus pažeidimą ir užtikrinus pareiškėjo teisę į gynėją).

Taigi EŽTT toliau nagrinėjo pareiškėjo skundą vadovaudamasis tuo, kad jo ginčijama akistata su kanapių pirkėju vyko nedalyvaujant pareiškėjo gynėjui, po to, kai jis tą pačią dieną, taip pat nedalyvaujant advokatui, pasirašė teisės į gynėją atsisakymą. Pažymėtina, kad, pagal Azerbaidžano BPK, tam, kad teisės į teisinį atstovavimą atsisakymas būtų galiojantis, jis turi būti pateiktas dalyvaujant advokatui. Pagal EŽTT praktiką, teisė į gynėjo pagalbą galioja visą apklausos policijoje laiką iki jos pabaigos, įskaitant laiką, kai perskaitomi duoti parodymai ir įtariamasis prašomas juos patvirtinti ir pasirašyti, nes gynėjo pagalba yra vienodai svarbi ir šioje apklausos stadijoje. Gynėjo dalyvavimas ir aktyvi pagalba policijos apklausos metu yra svarbi procesinė garantija, ja, be kita ko, siekiama užkirsti kelią įrodymų rinkimui prievartos ar spaudimo būdais, nepaisant įtariamojo valios, ir apsaugoti įtariamojo laisvę pasirinkti, ar kalbėti, ar tylėti policijos apklausos metu.

Teisė į gynėją taip pat taikoma, jei yra kaltinamojo ir kitų asmenų, pavyzdžiui, liudytojo ar kartu kaltinamo asmens, akistata. EŽTT pakartojo, kad nei pagal Konvencijos 6 straipsnio formuluotę, nei pagal prasmę nedraudžiama asmeniui savo noru tiesiogiai ar netiesiogiai atsisakyti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; tai taikoma ir teisei į gynėją. Tačiau tam, kad toks atsisakymas būtų veiksmingas (tinkamas) Konvencijos tikslais, jis turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, atitinkančių jo svarbą. Atsisakymas nebūtinai turi būti išreikštas tiesiogiai, bet turi būti savanoriškas, sąmoningas ir informuotas. Prieš teigiant, kad kaltinamasis savo elgesiu netiesiogiai atsisakė svarbios Konvencijos 6 straipsnio teisės, turi būti įrodyta, kad jis galėjo pagrįstai numatyti savo elgesio padarinius.

Be to, atsisakymas neturi prieštarauti jokiam svarbiam viešajam interesui. Taigi atsisakymas teisės į gynėją – vienos iš pagrindinių teisių, nustatytų Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje, kurios kartu sudaro teisingo bylos nagrinėjimo sąvoką, turi griežtai atitikti minėtus reikalavimus. Ši atitiktis nagrinėtina kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visą bylos proceso eigą, o ne remiantis vienu konkrečiu aspektu ar įvykiu, nors negalima atmesti, kad konkretus veiksnys gali būti toks lemiamas, kad teismo proceso teisingumą būtų galima įvertinti ankstesniame proceso etape. Šie kriterijai taikytini ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą atsisakymo galiojimui, kuris priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje EŽTT pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakymą surašė ranka ir niekada neginčijo, kad jį parašė.

Pareiškėjas neteigė, kad gynėjo atsisakymas ir parodymai buvo gauti prieš jo valią, policijos pareigūnams darant spaudimą, kad jis buvo priverstas atsisakyti teisės į gynėją ar nesuprato teisės į gynėjo pagalbą atsisakymo reikšmės. Šiuo aspektu Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo du kartus teistas, todėl mažai tikėtina, kad jis nežinojo apie advokato pagalbos teikiamą naudą. Taigi, EŽTT nuomone, vien dėl to, kad pagal nacionalinę teisę atsisakymo metu turi dalyvauti advokatas ir kad šio reikalavimo nesilaikyta pareiškėjo byloje, jo atsisakymas negali tapti nesuderinamas su teise į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį. EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai ir savanoriškai atsisakė teisės į gynėją. EŽTT taip pat nusprendė, kad minėtas nacionalinės teisės reikalavimo pažeidimas negali būti vertinamas kaip padaręs rimtą neigiamą poveikį bendram baudžiamojo proceso teisingumui.

Nėra jokių požymių ar argumentų, kad, procese nedalyvaujant gynėjui, pareiškėjas būtų davęs save kaltinančius parodymus, kurių vėliau atsisakė ar juos pakeitė. Priešingai, jis nuosekliai neigė pareikštą kaltinimą ir pateikė savo versiją, šios versijos laikėsi viso proceso metu. Tiesa, teisė tylėti neapsiriboja tik faktiniais prisipažinimais ar tiesiogiai save kaltinančiais parodymais; parodymai gali būti vertinami kaip save kaltinantys, jeigu iš esmės paveikė kaltinamojo padėtį. Tačiau pareiškėjas skundėsi tik tuo, kad minėtos akistatos metu kanapių pirkėjo duoti parodymai, kad jis kanapių prikimštą cigaretę pirko iš pareiškėjo, buvo pripažinti leistinu įrodymu pažeidžiant nacionalinę teisę, ir nepateikė jokių argumentų, kad dėl gynėjo nedalyvavimo toje akistatoje jam padaryta kokia nors konkreti procesinė žala.

Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visose baudžiamojo proceso stadijose: ginčijo tyrėjo veiksmus; skundėsi pirmosios instancijos teismo šališkumu; patenkinus jo advokato pateiktą prašymą, baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui iš naujo tirti; pareiškėjas turėjo galimybę pateikti savąją įvykių versiją; jo gynėjas ginčijo kaltinamuosius įrodymus. Pareiškėjo nuteisimas buvo pagrįstas ne tik minėtais kanapių pirkėjo parodymais, duotais per akistatą, bet visuma tarpusavyje atitinkančių įrodymų. Nacionaliniai teismai, motyvuodami savo sprendimą, nurodė, jog pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad minėtas asmuo mėgino iš jo nusipirkti marihuanos, kad ją perduotų kitam asmeniui, ir kad jis davė jam cigaretę, tačiau prikimštą ne marihuanos, o kitos, ne narkotinės organinės, medžiagos, pinigų už tai neėmė.

Nebuvo ginčo, kad „pirkėjas“ tą cigaretę perdavė minėtam kitam asmeniui. Teismai, remdamiesi šių dviejų cigaretę iš pareiškėjo gavusių asmenų parodymais ir cigaretėje esančios medžiagos tyrimo rezultatais, padarė išvadą, kad pareiškėjo perduota cigaretė buvo prikimšta marihuanos. Teismai nenustatė, kad, akistatoje nedalyvavus pareiškėjo advokatui, jam būtų padaryta žala, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo ir cigaretės pirkėjo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti laikomi neteisėtai gautais. Apibendrindamas EŽTT nenustatė pagrindo konstatuoti, kad procesas buvo nesąžiningas, o nacionalinių teismų sprendimai – savavališki ar kitaip prieštaravo Konvencijos 6 straipsniui.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimo.