Klausimas. Gynybos teisės ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeistos nuteisus pagyvenusį kaltinamąjį, turintį įvairių psichikos ir kognityvinių sutrikimų, nes jo psichikos sveikatos būklė vis dėlto nesudarė jam esminių kliūčių dalyvauti baudžiamajame procese, be to, jo procesinės teisės buvo tinkamai užtikrintos.

Šioje byloje pareiškėjas (gim. 1948 m.), nuteistas už finansinius nusikaltimus (PVM ir įmonių mokesčių vengimą), skundėsi gynybos teisių pažeidimu, nes teigė negalėjęs visiškai suprasti proceso ir tinkamai komunikuoti su gynėju. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pažeidimo, nes nacionaliniai teismai ėmėsi pakankamų priemonių užtikrinti, kad baudžiamasis procesas prieš pareiškėją atitiktų šių nuostatų reikalavimus: pareiškėjas viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, paskirtos teismo ekspertizės ir patikrintas jo gebėjimas dalyvauti procese, išnagrinėti jo pateikti papildomi ekspertiniai įrodymai, užtikrinta teisė tylėti, nedarant jokių neigiamų išvadų iš pareiškėjo parodymų. Pirmiausia EŽTT priminė bendro baudžiamojo proceso teisingumo vertinimo principus pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant prireikus į šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas minimalias gynybos teises, kurios yra konkretūs teisingo bylos nagrinėjimo baudžiamajame procese sąvokos aspektai.

Gynybos teisės, kurių nebaigtinis sąrašas pateikiamas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte, buvo įtvirtintos pirmiausia siekiant kuo labiau užtikrinti kaltinimo ir gynybos lygybę. Kaltinamajam turi būti suteiktos tik tos priemonės, kurios padeda arba gali padėti jam pasirengti gynybai. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad esminė gynybos veikla kaltinamojo vardu gali apimti viską, kas yra būtina siekiant pasirengti teismo procesui. Kaltinamasis turi turėti galimybę tinkamai organizuoti savo gynybą ir be apribojimų pateikti visus svarbius gynybos argumentus teismui, taip darydamas įtaką bylos baigčiai. Priemonės, kuriomis turėtų naudotis kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, apima galimybę susipažinti su visos bylos tyrimo rezultatais, siekiant pasirengti gynybai.

Klausimas dėl kaltinamajam suteikto laiko ir galimybių pakankamumo turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Konvencijos 6 straipsnis, aiškinamas kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Apskritai tai apima, be kita ko, jo teisę ne tik dalyvauti procese, bet ir klausytis bei stebėti procesą. EŽTT taip pat nurodė, kad gali prireikti specialių procesinių garantijų, siekiant apsaugoti asmenų, kurie dėl savo psichikos sutrikimo (negalios) negali visiškai veikti savo vardu, interesus. Be to, bylose, susijusiose su sunkiais kaltinimais asmenims, kurių protiniai gebėjimai yra sutrikę, nacionalinės institucijos turi imtis papildomų priemonių, siekdamos užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą. EŽTT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinių teisinių sistemų sudėtingumą, daugelis normalaus intelekto suaugusiųjų negali visiškai suprasti visų teismo salėje vykstančių procesų subtilybių ir kalbų.

Dėl to Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte pabrėžiama teisės į teisinį atstovavimą svarba. Tačiau veiksmingas dalyvavimas šiame kontekste reiškia, kad kaltinamasis turi gerai suprasti teismo proceso pobūdį ir tai, kas jam gresia, įskaitant galimos bausmės griežtumą. Tai reiškia, kad jis, prireikus pasinaudodamas, pavyzdžiui, vertėjo, advokato, socialinio darbuotojo ar draugo pagalba, turėtų sugebėti suprasti bendrą teismo posėdyje sakomų dalykų esmę. Kaltinamasis turėtų sugebėti sekti tai, kas sakoma kaltinimo liudytojų, ir, jei jam atstovauja advokatai, paaiškinti jiems savo versiją, atkreipti dėmesį į bet kokius argumentus, su kuriais jis nesutinka, ir informuoti juos apie bet kokius faktus, kurie turėtų būti pateikti jo gynybai. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, susitariančiosios valstybės gali būti priverstos imtis pozityviųjų priemonių, kad pareiškėjas galėtų veiksmingai dalyvauti procese.

Taigi nagrinėjamoje byloje EŽTT vertino, ar bylos nagrinėjimo tvarka pareiškėjo požiūriu užtikrino jam veiksmingą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir ar įgalino pasinaudoti savo teise į gynybą bei veiksmingai dalyvauti nagrinėjant bylą. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjo gynėjai kelis kartus kėlė klausimą dėl jo psichikos sveikatos būklės, siekdami, kad byla būtų nutraukta šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui teismo medicinos ekspertizę ir, remdamasis jos išvadomis, kad pareiškėjas pakankamai geba suprasti bylos apimtį ir tikslą, atmetė prašymą nutraukti bylą; šią išvadą patvirtino Ispanijos Aukščiausiasis Teismas. EŽTT neįžvelgė pagrindo nukrypti nuo šių nacionalinių teismų išvadų. Šiuo aspektu jis pažymėjo, kad nė vienu ekspertizės aktu nebuvo nustatyta, kad jis yra netinkamas stoti prieš teismą ar nesugeba suprasti bylos apimties ir tikslo.

Tad EŽTT turėjo įvertinti, ar šioje byloje dėl pareiškėjo psichikos sveikatos būklės, nesiekiančios tokio sutrikimo lygio, kuris pateisintų proceso nutraukimą, nacionalinėms institucijoms reikėjo imtis kitų procedūrinių pritaikymo priemonių (angl. procedural adjustments), siekiant užtikrinti jo veiksmingą dalyvavimą, ir ar, nesiėmus tokių priemonių, pareiškėjo baudžiamasis procesas, vertinamas kaip visuma, galėtų būti laikomas neteisingu. EŽTT pakartojo, kad pozityvioji valstybės pareiga priklausomai nuo bylos aplinkybių imtis priemonių, kad susiję asmenys galėtų veiksmingai dalyvauti procese, prireikus apima procedūrinių pritaikymo priemonių nustatymą asmenims, kurie dėl psichikos sutrikimų negali veikti visiškai savarankiškai. EŽTT nuomone, tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės, pirmosios instancijos teisme pareiškėjui atstovavo jo pasirinktas gynėjas, yra svarbus veiksnys sprendžiant, ar jis galėjo veiksmingai gintis.

Šis advokatas, skirtingai nuo anksčiau pareiškėjui atstovavusio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato, neprašė teismo imtis konkrečių procedūrinių priemonių atsižvelgiant į pareiškėjo būklę, prašė tik nutraukti baudžiamąjį procesą. Nors tai galėtų būti laikoma gynybos strategija, kuria siekiama pareiškėjui palankesnio rezultato, nacionaliniai teismai galėtų aiškinti tokią poziciją ir kaip pripažinimą, kad procedūrinių priemonių taikymas nebūtų padėjęs pareiškėjui gintis, ir jo paties advokatas nemanė, kad jos būtinos. Be to, tiek pareiškėjas, tiek jo gynėjas dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę kreiptis į teismą, tačiau nė vienas iš jų neminėjo jokio procedūrinių priemonių poreikio, nors, pasak atliktos ekspertizės, tokios priemonės buvo būtinos. Tuo metu galiojęs nacionalinis įstatymas neįtvirtino jokių priemonių, kurių būtų galima prašyti, tačiau pareiškėjas nenurodė ir jokios įstatymo nuostatos, kuri užkirstų kelią tokio pobūdžio prašymui arba įtvirtintų, kad tai neįmanoma praktiškai.

EŽTT nuomone, manydami, kad pareiškėjas nėra pasirengęs teismo posėdžiui arba jam reikalinga pagalba, pareiškėjas ir jo advokatas turėjo pareikšti tokius prašymus valstybės institucijoms. Nebuvo teigiama, kad pareiškėjo protiniai sugebėjimai buvo taip sumažėję, kad jis negalėjo suprasti savo sunkumų, ir bet kuriuo atveju akivaizdu, kad jam padėję advokatai galėjo visiškai įvertinti būtinybę prašyti pritaikymo priemonių ir nurodyti jų pobūdį. EŽTT taip pat pažymėjo, kad nacionaliniai teismai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo gynėjų pateiktus prašymus nutraukti bylą ir priimti papildomos ekspertizės aktą. Teismai skyrė dar dvi papildomas teismo ekspertizes, sutelkdami dėmesį į argumentus apie sumažėjusius pareiškėjo protinius gebėjimus, įvertino jų išvadas, priėmė motyvuotus sprendimus ir pateikė tinkamus motyvus, dėl kurių atmetė pareiškėjo pateiktus papildomus ekspertinius įrodymus.

EŽTT nuomone, šių veiksmų pakako, kad būtų įvykdyti atitinkami Ispanijos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Galiausiai EŽTT negalėjo nepaisyti nacionalinių teismų sprendimuose išdėstytos išvados, kad kai kurie procesiniai veiksmai civilinėje byloje dėl pareiškėjo neveiksnumo buvo atlikti lygiagrečiai su baudžiamuoju procesu ir kad, teismų nuomone, jo globėjo dalyvavimas baudžiamajame procese nėra būtinas.10 Nors nacionaliniai teismai neįvertino, ar baudžiamojo proceso metu atliktos teismo medicinos ekspertizės akte nurodytos pareiškėjui rekomenduojamos pritaikymo priemonės (tokios kaip asistento skyrimas teismo procesui ar minimaliai agresyvios aplinkos užtikrinimas, pavyzdžiui, duodant parodymus nuotoliniu būdu) buvo pagrįstos, EŽTT nuomone, atsižvelgiant į šių priemonių pobūdį, jų būtinybę geriausiai galėjo įvertinti pareiškėjas ir jo advokatai, kurie buvo tiesiogiai su juo susiję.

Kadangi jie nepateikė konkretaus prašymo apsvarstyti šiuos pritaikymus, EŽTT manė, kad šioje byloje nacionaliniai teismai nebuvo įpareigoti jų siūlyti ar taikyti savo iniciatyva. Galiausiai EŽTT nurodė, kad pareiškėjas nei nacionaliniuose teismuose, nei EŽTT nepagrindė, kad pritaikymo priemonių nebuvimas turėjo kokį nors konkretų poveikį bendram teismo proceso teisingumui. EŽTT pažymėjo, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės, pareiškėjas, kuriam padėjo jo pasirinktas advokatas, pasinaudojo teise tylėti. Nacionaliniai teismai nesirėmė jo parodymais, vertindami, ar jis kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, ar dalyvavo juos darant. Jie rėmėsi jo parodymais (pasisakymu per paskutinįjį žodį) tik tam, kad patvirtintų jo gebėjimą suprasti jam iškeltos bylos esmę ir padarinius. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nuteisimas buvo pagrįstas įrodymų visuma, ir į didelę reikšmę, suteiktą dokumentiniams įrodymams, atsižvelgiant į finansinius ir techninius mokesčių teisės pažeidimų aspektus.

Pareiškėjas nenurodė, kad procedūrinių priemonių, pavyzdžiui, kito asmens pagalbos ar galimybės duoti parodymus per vaizdo ryšį, nebuvimas kokiu nors būdu paveikė jo sprendimą pasinaudoti teise tylėti arba sutrukdė jam duoti parodymus ginantis ar atgrasė jį nuo to.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pažeidimo.