Klausimas. Teisė į saviraiškos laisvę pažeista nuteisus buvusį Baskų krašto politikos veikėją už terorizmo šlovinimą dėl renginyje nužudytam teroristinės organizacijos ETA lyderiui pagerbti pasakytos kalbos, kurioje nebuvo kurstomas teroristinis smurtas.
Šioje byloje pareiškėjas – buvęs Baskų krašto (pranc. Pays basque) nepriklausomybės judėjimo „patriotinė kairė“ (pranc. la gauche abertzale) svarbus veikėjas ir politikas – skundėsi teisės į saviraiškos laisvę pažeidimu, nes buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimu ir teisės būti renkamam atėmimu septyneriems metams už terorizmo šlovinimą dėl to, kad kaip pagrindinis pranešėjas dalyvavo renginyje, skirtame seniai žuvusio teroristinės organizacijos ETA nario atminimui pagerbti. EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą, nes pareiškėjo, iš esmės pasisakiusio už demokratijos kelią siekiant „patriotinės kairės“ politinių tikslų, kalba nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai kurstomas teroristinis smurtas, taigi jo teisės į saviraiškos laisvę apribojimas nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje.
EŽTT nurodė, kad pareiškėjo teisė į saviraiškos laisvę buvo apribota siekiant teisėtų visuomenės saugumo, viešosios tvarkos apsaugos ar nusikaltimų prevencijos arba kitų asmenų reputacijos ar teisių apsaugos tikslų. Vertindamas apribojimo būtinumą, EŽTT nurodė, kad nors pareiškėjas dėl savo ilgos politinės karjeros Baskų krašte ir būdamas simbolinė baskų nepriklausomybės judėjimo figūra yra tam tikrą politinę reikšmę turintis asmuo, įvykių metu jis neveikė kaip politikas, nekalbėjo kaip išrinktas parlamentinės frakcijos ar politinės partijos narys, nes tokio statuso neturėjo jau daugelį metų. Nepaisant to, pareiškėjo pasisakymai buvo susiję su viešojo intereso klausimu Ispanijos, ypač Baskų krašto, visuomenės kontekste. Išties Ispanijos visuomenėje jau seniai nuolat keliamas klausimas dėl Baskų krašto nepriklausomybės ir diskusijos dėl ginkluoto smurto (ne)panaudojimo jai pasiekti.
Šia prasme Ispanijos teritorinio vientisumo klausimas yra jautri tema, dėl kurios Ispanijos visuomenėje atsiranda įvairių požiūrių ir nuomonių, dažnai aštrių ir keliančių aistras. Taigi šiuo atveju būta tikrosios diskusijos viešojo intereso klausimu. Tačiau EŽTT turėjo nustatyti, ar pareiškėjo kalba skatino naudoti smurtą, ar ji gali būti laikoma neapykantos kalba arba terorizmo gyrimu ar pateisinimu.
EŽTT nurodė, kad pareiškėjas pasisakė įtemptame politiniame ir socialiniame kontekste. Teismas savo praktikoje jau vertino terorizmo situaciją, su kuria Ispanija susidūrė daugelį metų, taip pat Baskų kraštą kaip „politiškai jautrų regioną“. Pareiškėjas kaip pagrindinis pranešėjas dalyvavo renginyje, kurio tikslas buvo pagerbti ir išaukštinti pripažintą teroristinės organizacijos ETA narį. Tačiau EŽTT konstatavo, kad jo kalba, aiškinama kaip visuma, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neskatino smurto panaudojimo ar ginkluoto pasipriešinimo ir neteisino bei nešlovino teroristinio smurto, nors kai kurios pareiškėjo pavartotos formuluotės gali būti traktuojamos kaip dviprasmiškos. Iš tikrųjų jis aiškiai pareiškė, kad reikia pasirinkti tinkamiausią kelią, vedantį žmones demokratijos link. Šia prasme EŽTT priminė, kad pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį paliekama tik siaura galimybė riboti saviraiškos laisvę politinės kalbos ir diskusijos srityje.
EŽTT atkreipė dėmesį į daugelį neaiškumų, susijusių su aptariamo renginio kontekstu ir pareiškėjo nurodytomis dalyvavimo jame priežastimis. Antai, pareiškėjo teigimu, tai buvo žuvusiojo šeimos renginys, tačiau jis nurodė ir tai, kad renginys buvo politinis; teigė, kad tai buvo privatus renginys, vykęs viešoje vietoje, o jame buvo svarstomas viešojo intereso klausimas. Pasak pareiškėjo, dalyvavo 50 draugų ir šeimos narių, tačiau iš tikrųjų dalyvavo apie 250 žmonių. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad valdžios institucijos nebuvo informuotos apie realų galiausiai įvykusio renginio pobūdį. Kita vertus, EŽTT pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nebuvo nei renginio organizatorius, nei atsakingas už kaukėtų ETA narių nuotraukų demonstravimą renginio metu. EŽTT nuomone, tik pareiškėjo dalyvavimas aptariamame renginyje savaime negali būti traktuojamas kaip raginimas naudoti smurtą ar kaip neapykantos kalba.
Galiausiai EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pasisakė žodžiu renginyje, kuriame dalyvavo baskų nepriklausomybės judėjimo šalininkai. Šia prasme nepanašu, kad jo pareiškimai buvo išdėstyti taip, kad būtų galėję sukelti žalingų padarinių.
Atsižvelgdamas į aptartus kriterijus, EŽTT negalėjo pritarti nacionalinio teismo nuteisiant pareiškėją pateiktam bylos aplinkybių vertinimui. EŽTT nurodė, kad išties pareiškėjo kalba nebuvo „neapykantos kalba“. Nors ši kalba buvo pasakyta teroristinės organizacijos ETA nariui pagerbti skirtame renginyje, pareiškėjas nesiekė pateisinti teroristinių veiksmų ar girti terorizmo, priešingai, iš jo žodžių aiškiai matyti, kad jis pasisakė už apmąstymus, siekiant žengti nauju demokratijos keliu. EŽTT pažymėjo, kad tai, jog tuo metu ETA teroristinis smurtas dar buvo žiauri realybė, negalėtų pateisinti pareiškėjo, kuris buvo laikomas atsakingu už visus veiksmus, atliktus minėto pagerbimo kontekste, nuteisimo. Galiausiai EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo nuteisimas laisvės atėmimu šiuo atveju negalėjo būti laikomas proporcinga priemone.
EŽTT išvada. EŽTT NUSTATĖ Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą — kalboje nebuvo kurstomas teroristinis smurtas, o nuteisimas laisvės atėmimu nebuvo proporcinga priemonė.