Klausimas. Teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas, pažeista, nes dėl teismų sistemos darbo organizavimo problemų nesilaikyta BPK nustatytų teisėjo skyrimo nagrinėti bylą taisyklių. Teisė į nešališką teismą nepažeista dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo pasisakymų bylos nagrinėjimo metu ir interviu žiniasklaidai bei nuosprendžių formuluočių (subjektyvusis testas); taip pat dėl teisėjo skyrimo nagrinėti baudžiamąją bylą taisyklių pažeidimo, jo dalyvavimo svarstant bylai potencialiai reikšmingą įstatymo projektą, ryšių su politine partija (objektyvusis testas).
Šioje byloje pareiškėja – buvusi Lenkijos užsienio skolos tarnybos fondo (toliau – FOZZ, pavadinimo lenkų kalba santrumpa) generalinio direktoriaus pavaduotoja, taip pat pareiškėjas – įmonės, dalyvavusios finansiniuose santykiuose su FOZZ, direktorius – nuteisti atitinkamai už FOZZ turto pasisavinimą ir už FOZZ turto pasisavinimą bei vagystę. Jie skundėsi teisės į tai, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas, pažeidimu, nes teisėjas buvo paskirtas nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo tvarka pažeidžiant BPK nustatytas taisykles. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes minėtų taisyklių nesilaikymą konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Pareiškėjas skundėsi ir teisės į nešališką teismą pažeidimu dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo pasisakymų bylos nagrinėjimo metu ir per interviu žiniasklaidai bei nuosprendžių formuluočių, minėto teisėjo skyrimo nagrinėti bylą tvarkos pažeidimo, jo dalyvavimo svarstant bylai reikšmingą įstatymo projektą ir ryšių su politine partija.
EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes, išanalizavęs bylos aplinkybes subjektyviojo ir objektyviojo nešališkumo testų požiūriu, nenustatė teisėjo asmeninio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat objektyviai pagrįstų abejonių jo nešališkumu.
Dėl teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą EŽTT nurodė, kad nacionaliniai aukštesnės instancijos teismai pareiškėjų baudžiamojoje byloje pripažino, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo paskirtas nagrinėti baudžiamąją bylą nesilaikant taikytinų nacionalinės teisės reikalavimų.3 Tačiau teismai nusprendė, kad neteisėtas teisėjo skyrimas nepadarė įtakos jo priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui, ir atmetė atitinkamus pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus. Taigi pradinis trūkumas skiriant nurodytam teisėjui nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo tvarka nebuvo ištaisytas. EŽTT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų baudžiamąją bylą, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu teismu.
Dėl subjektyviojo teisėjo nešališkumo EŽTT pirmiausia analizavo tai, kad per pirmąjį pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame dalyvavo žurnalistai ir jiems leista įrašyti kaltinamųjų atvaizdus ir tapatybę, teisėjas pareiškė, jog šioje byloje yra 40 mln. nukentėjusiųjų ir visuomenė turi teisę žinoti minėtus duomenis. Pareiškėjams abejonių teisėjo nešališkumu sukėlė ir nuosprendžio ištraukos, kai, išdėstant motyvus, trumpai pristatyti kai kurių liudytojų parodymai, kad „FOZZ neva finansavo kai kurias politines partijas“, ir pažymėta, kad „tai neturi reikšmės sprendžiant bylą“; be to, kitoje vietoje nurodoma, kad „teismo vertinimu, FOZZ bylos nagrinėjimas neatskleidė svarbaus antrojo pareiškėjo vaidmens FOZZ veikloje“. Išanalizavęs ginčijamus teiginius atsižvelgdamas į kontekstą, kuriame jie išsakyti, EŽTT iš esmės pritarė nacionalinių teismų išvadoms, kad jie nerodo asmeninio teisėjo nusistatymo ar tendencingumo.
Dėl nacionaliniame dienraštyje paskelbto teisėjo interviu EŽTT pažymėjo, kad šis pasirodė baigiamojoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, kai įrodymų tyrimas jau buvo pabaigtas, bet nuosprendis dar nepaskelbtas. EŽTT priminė, kad teisminės institucijos privalo vadovautis didžiausiu diskretiškumu (angl. exercise maximum discretion) dėl nagrinėjamų bylų, kad išsaugotų savo, kaip nešališkų teisėjų, įvaizdį. Toks diskretiškumas turėtų atgrasyti jas nuo spaudos naudojimo, net kai jos yra provokuojamos. Šią pareigą nustato aukštesni teisingumo reikalavimai ir teisėjo pareigų išskirtinis pobūdis. EŽTT nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisėjas iš pradžių atsisakė komentuoti bylos nagrinėjimą, tačiau žurnalisto spaudžiamas pasakė: „deja, mums pavyko sukurti tarp nusikaltėlių įsitikinimą, kad jie gali likti nenubausti“; o po to pareiškė, kad „palaiko griežtų bausmių skyrimo nusikaltėliams politiką“.
EŽTT nuomone, būtų pageidautina, kad teisėjas visiškai susilaikytų nuo savo nuomonės išreiškimo žiniasklaidoje, siekiant išvengti bet kokių galimų nuogąstavimų dėl jo nešališkumo. Vis dėlto, išnagrinėjęs konkrečius jo pasisakymus interviu, EŽTT konstatavo, kad teisėjas niekaip nepasisakė dėl pareiškėjų kaltumo ir kitaip neleido suprasti, kad susiformavo jiems nepalankią nuomonę dėl bylos prieš paskelbdamas verdiktą. Be to, iš jo komentaro dėl griežtos baudžiamosios politikos palaikymo neišplaukia, kad jis laikė pareiškėjus kaltais. EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog teisėjas parodė asmeninį nusistatymą (tendencingumą) prieš juos.
Dėl objektyviojo teisėjo nešališkumo EŽTT konstatavo, kad Aukščiausiasis Teismas kruopščiai išnagrinėjo pareiškėjų argumentus dėl nešališkumo trūkumo atsižvelgiant į minėtus teisėjo skyrimo tvarkos pažeidimus; nacionalinio teismo išvada, kad šie palyginti nesunkūs pažeidimai savaime nenulėmė teismo nešališkumo, o konkrečių šališkumo požymių nenustatyta, nėra savavališka. Be to, nebuvo duomenų, jog teisėjas dėl asmeninių priežasčių susiorganizavo, kad pareiškėjų byla būtų paskirta būtent jam, – priešingai, būdamas kito teismo skyriaus teisėjas, jis priešinosi šiam pagal taisykles nepriklausančios nagrinėti bylos paskyrimui. Atsižvelgdamas į tai, EŽTT nusprendė, kad pareiškėjų baiminimasis dėl teisėjo nešališkumo stokos dėl jo neteisėto paskyrimo nagrinėti baudžiamąją bylą nebuvo objektyviai pagrįstas.
Dėl tariamo teisėjo dalyvavimo (kaip parlamento komiteto patarėjo) baudžiamajai bylai aktualaus BK nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės senatį, pakeitimo (pailginant senaties terminus) leidyboje, vykusioje panašiu metu, kaip ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, EŽTT pažymėjo, kad, net ir darant prielaidą, jog teisėjas dalyvavo svarstant įstatymo projektą parlamente kaip patarėjas (nors apskritai tai byloje nenustatyta), jis vienu metu neatliko patariamųjų ir teisminių funkcijų, nes įstatymas įsigaliojo tik praėjus keliems mėnesiams po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Tai skiria šią bylą nuo anksčiau EŽTT nagrinėtų atvejų, kai minėtų funkcijų sutapimas nulėmė pagrįstas abejones atitinkamų teisėjų nešališkumu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teisėjas nebūtų galėjęs pritaikyti įstatymo, kurio projekto svarstyme galbūt dalyvavo, nuostatų pareiškėjų byloje, tad tuo dalyvavimu grindžiamas baiminimasis dėl šališkumo nebuvo objektyviai pagrįstas.
Taip pat nebuvo duomenų, kad teisėjas dalyvavo rengiant minėtą įstatymo projektą. Galiausiai, pareiškėjai nepagrindė, kad tariami teisėjo politiniai ryšiai su tam tikra politine partija (netrukus po jų baudžiamosios bylos nagrinėjimo ji laimėjo rinkimus, o teisėjas paskirtas teisingumo ministro pavaduotoju) turėjo reikšmės vertinant jo objektyvųjį nešališkumą nagrinėjant jų baudžiamąją bylą.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą; dėl teisėjo pasisakymų teismo nešališkumo pažeidimo nenustatė.