Klausimas. Vaiko globos bylą nagrinėjusio teisėjo dalyvavimas viešame ginče su vaiko tėvu.

Byloje, kurioje teismo pirmininkas viešai vartojo žodžius, leidžiančius manyti, kad jis jau buvo susidaręs nepalankią nuomonę apie pareiškėjo bylą prieš pradėdamas pirmininkauti teismui (kolegijai), kuris turėjo ją išspręsti, EŽTT konstatavo, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (teisė į nešališką teismą). Pareiškėjui išsiskyrus su savo mergina, Turino jaunimo teismas jų dukters globą paskyrė vaiko motinai. Vėliau motina perdavė vaiką tėvui, o šis kreipėsi į teismą, kad vaiko globa būtų perduota jam. 1994 m. gegužės 5 d. teismas nusprendė apgyvendinti vaiką vaikų globos namuose, nustatė motinai galimybę bendrauti su vaiku kartą per savaitę, o tėvui – kartą per mėnesį. Teismas taip pat paskyrė du ekspertus – psichologą ir neurologą-psichiatrą, kad nustatytų, kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta vaiko globa.

Pareiškėjas apskundė sprendimą apgyvendinti vaiką globos namuose. Apeliacinis teismas atmetė jo skundą, tačiau leido tėvui pačiam pateikti savo paskirtų ekspertų pozicijas. Pareiškėjo teigimu, jo paskirti ekspertai liko proceso nuošalyje, nors vienas iš jų galėjo dalyvauti posėdyje surinktai medžiagai įvertinti. Oficialių tyrėjų parengtoje ekspertizės ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad nė vienas iš tėvų nesugebėjo suteikti vaikui pakankamai subalansuoto auklėjimo. Pareiškėjo paskirtų ekspertų ataskaitoje, paskelbtoje po kelių dienų, buvo kritikuojamos oficialios ataskaitos išvados pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas pateikė dar vieną pareiškimą, kuriuo ginčijo oficialios ekspertizės ataskaitos išvadas ir tai, kaip buvo atliktas ekspertų tyrimas, ir dar kartą prašė suteikti jam vaiko globą. 1994 m. lapkričio 3 d. teismas, pirmininkaujamas teisėjo C.

L., paliko galioti sprendimą apgyvendinti vaiką vaikų globos namuose. Sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad ilgainiui vaikas bus grąžintas motinai. Pareiškėjo teisė bendrauti su vaiku kiekvieną mėnesį buvo išlaikyta. Kadangi nuo 1994 m. liepos 11 d. iki rugsėjo 5 d. pareiškėjas buvo įsitraukęs į intensyvų ginčą spaudoje1su Jaunimo teismo pirmininku C. L. dėl šių teismų socialinio vaidmens, 1994 m. lapkričio 21 d. jis paprašė, kad pirmininkas nusišalintų nuo bylos nagrinėjimo. Jaunimo teismas atmetė šį prašymą kaip pavėluotą, nes kai buvo pateiktas prašymas dėl nusišalinimo, sprendimas dėl vaiko globos jau buvo priimtas. 1995 m. rugpjūčio 9 d. Jaunimo teismas globos teises vėl suteikė motinai, o pareiškėjui – teisę į griežtai prižiūrimą bendravimą su vaiku (kartą per mėnesį). Vėliau teismo sprendimu kai kurios bendravimo sąlygos buvo panaikintos.

Pareiškėjo pateikti baudžiamieji skundai prieš ekspertus, surašiusius ataskaitą, dėl kurios vaikas buvo apgyvendintas vaikų globos namuose, buvo nesėkmingi. Galiausiai, išnagrinėjus skundą, kurį pareiškėjas pateikė prieš teismo pirmininką dėl pastarojo komentarų spaudoje, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo reputacijai ar garbei žalos nebuvo padaryta. Nuspręsta, kad teismo pirmininkas apsiribojo atsakymu į pirmąjį pareiškėjo laišką, ištaisydamas pareiškėjo teiginių netikslumus ir pabrėždamas, kad visų su byla susijusių asmenų elgesys buvo teisingas ir tinkamas; teisėjo atsakymas buvo tinkamas ir nuosaikus, juo neatskleista jokios konfidencialios informacijos, kurią jis sužinojo eidamas savo pareigas, nes bet 1 1994 m. birželio 24 d. Italijos dienraštis „La Stampa“ išspausdino straipsnį su Turino jaunimo teismo pirmininko C.

L. pasisakymais apie teismo darbą vaikų globos srityje. Šiame straipsnyje C. L., be kita ko, pavartojo šiuos posakius: „Mes nesame vaikų grobikai“; „Mūsų vaidmuo – išlaisvinti vaikus nuo kančių“. 1994 m. liepos 11 d. tas pats dienraštis išspausdino pareiškėjo pasirašytą laišką, kuris taip pat buvo atsakas į pirmiau nurodytus C. L. teiginius. Pareiškėjas papasakojo epizodą, kai jo dukra buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. 1994 m. rugpjūčio 8 d. laikraštyje „La Stampa“ paskelbtame laiške teismo pirmininkas pateikė atsakymą: „[Pareiškėjo] įvykių aprašymas yra netikslus esminių bylos aplinkybių aspektu... Vaiko globa buvo paskirta ne tėvui, o motinai. Namuose tiek dėl tėvų ginčų, tiek dėl kitų aplinkybių, kurių negaliu išsamiai apibūdinti, vaikas gyveno labai sunkiomis sąlygomis: buvo smurto, net fizinio, epizodų ir laikui bėgant tai tikrai pakenkė vaiko fiziniam ir psichologiniam stabilumui.

Buvo absoliučiai būtina vaiką paimti būtent tam, kad jis būtų išlaisvintas iš slegiančios situacijos... Vaikas buvo labai laimingas, kad pagaliau atsidūrė tylioje ir ramioje aplinkoje. Akivaizdu, kad jei ir kai tėvai įveiks savo santykių sunkumus, vaikas galės grįžti namo. Garantuoju, kad visi, kurie dirbo ir dirba su šia byla, yra aukštos kvalifikacijos: nepilnamečių bylų teisėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai...“ 1994 m. rugsėjo 5 d. laikraštyje „La Stampa“ paskelbtame laiške pareiškėjas atsakė į C. L. laišką ir skundėsi, kad teisėjas ne tik pavadino jį melagiu, bet ir atskleidė konfidencialią informaciją apie jo bylą, dėl kurios tokiame mažame provincijos miestelyje kaip Kuneo buvo lengva nustatyti su ja susijusius asmenis, ir žmonės jautėsi suglumę. kuriuo atveju nebūtų buvę įmanoma nustatyti byloje dalyvaujančių asmenų tapatybės; būtent pareiškėjas atskleidė aplinkybes, kuriomis vaikas buvo paimtas iš motinos globos.

Į skundą Aukščiausiajai teismų tarybai nebuvo atsakyta. EŽTT pareiškėjas skundėsi dėl įvairių dalykų. Be kita ko, jo teigimu, dukters globos klausimo neturėjo spręsti teisėjas, su kuriuo jis dalyvavo viešame ginče. EŽTT, nagrinėdamas pareiškėjo peticiją, trumpai pažymėjo, kad teisminės institucijos privalo laikytis maksimalaus diskretiškumo nagrinėjamų bylų atžvilgiu, siekdamos išsaugoti savo, kaip nešališkų teismų (teisėjų), įvaizdį. Šis diskretiškumas turėtų atgrasyti teismines institucijas nuo spaudos naudojimo, net jei provokuojama. Šią pareigą nustato aukštesni teisingumo reikalavimai ir iškilus (aukštesnis) teisėjo pareigų pobūdis. EŽTT laikėsi pozicijos, kad tai, jog teismo pirmininkas viešai vartojo žodžius, leidusius manyti, kad jis jau buvo susidaręs nepalankų požiūrį į pareiškėjo bylą prieš pradėdamas pirmininkauti teismui, kuris turėjo ją spręsti, atrodo akivaizdžiai nesuderinama su bet kuriam teismui keliamu nešališkumo reikalavimu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. EŽTT nusprendė, kad teismo pirmininko vieši pareiškimai objektyviai pateisino pareiškėjo nuogąstavimus dėl jo, kaip teisėjo, nešališkumo.

EŽTT išvada. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nešališką teismą) pažeidimą.