Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista situacijoje, kai baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas tuo pačiu metu buvo atsakovas civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo už ankstesniame baudžiamajame procese taikytą pernelyg ilgą suėmimą, o šios civilinės bylos baigtis priklausė nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties.

Šioje byloje pareiškėjas, nuteistas už prekybą narkotinėmis medžiagomis, skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu pirmosios instancijos (Stara Zagoros) teisme, nes šis teismas tuo pačiu metu, kai nagrinėjo šią baudžiamąją bylą, buvo vienas iš atsakovų pagal pareiškėjo civilinį ieškinį dėl ankstesnio baudžiamojo proceso metu padarytos žalos (galiausiai paskirtos bausmės trukmę viršijančio suėmimo taikymo) atlyginimo. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų profesinis ryšys su viena iš tuo pat metu vykstančio civilinio proceso šalių, vertinamas kartu su prejudiciniu baudžiamojo proceso pobūdžiu (civilinio proceso atžvilgiu), galėjo sukelti pareiškėjui pagrįstų abejonių objektyviuoju teisėjų nešališkumu.

EŽTT teismo nešališkumą vertino taikydamas objektyvųjį testą. Jis iš esmės nurodė, kad Stara Zagoros teismas antrąją pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjo tuo metu, kai vyko jo prieš, be kita ko, tą patį teismą inicijuotas civilinis procesas dėl žalos atlyginimo; civilinę bylą nagrinėjęs teismas sustabdė procesą iki antrojo baudžiamojo proceso pabaigos, motyvuodamas tuo, kad jo rezultatas gali nulemti ir civilinės bylos baigtį. Šiomis aplinkybėmis, net nesant jokios priežasties abejoti asmeniniu Stara Zagoros teismo teisėjų nešališkumu ir nepaisant to, kad keturi antrąją pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai pirmosios bylos nenagrinėjo, teisėjų profesinis ryšys su viena iš tuo pat metu vykstančio civilinio proceso šalių, vertinamas kartu su prejudiciniu baudžiamojo proceso pobūdžiu (civilinio proceso atžvilgiu), galėjo savaime sukelti pareiškėjui pagrįstų abejonių objektyviuoju teisėjų nešališkumu.

Kita vertus, pagal nagrinėjamai bylai aktualias biudžeto taisykles, pareiškėjui priteistas žalos atlyginimas būtų mokamas iš Stara Zagoros teismo biudžeto. Net nenustačius, kad tai būtų turėję kokios nors įtakos individualiai konkrečių teisėjų situacijai, tai galėjo pagrįstai sustiprinti pareiškėjo abejones. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į nacionalinėje teisėje nustatytas teisėjų nusišalinimo taisykles ir galimybę perduoti bylą kitam teismui visų teisėjų nu(si)šalinimo atveju. Pareiškėjo prašymas perduoti baudžiamąją bylą kitam teismui buvo atmestas vadovaujantis formaliais motyvais, išsamiai neišnagrinėjus jo argumentų; apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai, kuriuose pareiškėjas kėlė pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumo klausimą ir kurie taip pat buvo atsakovai byloje dėl žalos atlyginimo, neatsakė į šiuos argumentus, neišsklaidydami jo abejonių dėl teismo šališkumo.

Atsižvelgdamas į tai, EŽTT nusprendė, kad Stara Zagoros teismas, nagrinėjęs antrąją pareiškėjo baudžiamąją bylą, neatitiko objektyviojo nešališkumo reikalavimų. Aukštesnių instancijų teismai neištaisė šios garantijos pažeidimo, nes nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, patvirtindami pareiškėjo nuteisimą. Išdėstytų argumentų pakako išvadai dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo padaryti.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.