Klausimas. Kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimą, gintis padedant gynėjui ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pažeistos, nes advokatas, faktiškai įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, buvo apklausiamas kaip liudytojas, neužtikrinus pirmiau nurodytų įtariamojo teisių, ir dėl to nepataisomai pažeistas bendras baudžiamojo proceso teisingumas.

Šioje byloje pareiškėjas, advokatas, buvęs vieno iš per 2008 m. krizę žlugusių Islandijos bankų paskolų skyriaus vadovas ir kredito komiteto narys, nuteistas už sukčiavimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, skundėsi gynybos teisių pažeidimu, nes baudžiamojo proceso pradžioje, faktiškai jau tiriant jo padarytas nusikalstamas veikas, buvo apklaustas kaip liudytojas, neužtikrinus įtariamajam garantuojamų teisių. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su 3 dalies a ir c punktais, pažeidimą, nes, įvertinęs skundžiamus gynybos teisių suvaržymus ikiteisminėje baudžiamojo proceso stadijoje ir jų reikšmę tolesniam procesui, nusprendė, kad Islandijos Vyriausybė neįvykdė pareigos įtikinamai įrodyti, jog bylos nagrinėjimo teisingumas nebuvo negrįžtamai pažeistas.

EŽTT pirmiausia nagrinėjo, ar, apklausiant pareiškėją kaip liudytoją, jam buvo pareikštas baudžiamasis kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme. Šiuo aspektu Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo vienas iš aštuonių asmenų, kurio pokalbių telefonu, kompetentingam nacionaliniam teismui sankcionavus, du mėnesius iki jo liudytojo apklausos buvo slapta klausomasi specialiajam prokurorui tiriant Islandijos finansų priežiūros institucijos skundą dėl galimo pareiškėjo banke vykdyto manipuliavimo akcijų rinka. Šios apklausos tikslais pareiškėjas nebuvo oficialiai pripažintas įtariamuoju. Tačiau EŽTT pateikti tuometiniai procesiniai dokumentai rodo, kad specialusis prokuroras inicijavo jo telefono pokalbių klausymąsi esant keliems minėto banko veiklos tyrimams, įskaitant galiausiai pasibaigusius pareiškėjo baudžiamuoju persekiojimu.

Prokuroras įtarė, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl tiriamos galimai nusikalstamos veiklos. To pakako EŽTT padaryti išvadai, kad pareiškėjas aptariamu momentu buvo paveiktas valstybės institucijų veiksmų, kurių jos ėmėsi dėl įtarimų jo atžvilgiu, ir todėl jam faktiškai buvo pareikštas baudžiamasis kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme. Dėl to ne vėliau kaip analizuojamos pareiškėjo apklausos dieną jam turėjo būti suteikta apsauga pagal šios nuostatos baudžiamąjį aspektą, įskaitant konkrečias teises, suteikiamas gynybai pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalį.

EŽTT nurodė, kad nors apklausos pradžioje pareiškėjas buvo informuotas apie tyrimo dalyką, pareigą duoti teisingus parodymus ir teisę neduoti parodymų prieš save, jam nebuvo pranešta, kad tiriami kaltinimai, be kitų asmenų, nukreipti ir prieš jį. Apie kaltinimus jam buvo pranešta tik vėliau. Vadovaujantis EŽTT praktika, šis pažeidimas vertintinas atsižvelgiant į bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir bendrą proceso teisingumą. EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėtos apklausos metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta gynėjo pagalba; jam nepranešta apie teisę į tai, kad apklausoje dalyvautų advokatas; tokia teisė nėra tiesiogiai nustatyta liudytojui pagal Islandijos teisę, nors, Vyriausybės teigimu, nėra ir draudimo turėti teisinį atstovą. EŽTT pažymėjo, kad iš prašymo dėl teisinio atstovo dalyvavimo apklausoje nepateikimo negalima daryti išvados, neva pareiškėjas atsisakė teisės turėti tokį atstovą, nes aiškiai neįvykdyti Teismo praktikoje nustatyti reikalavimai dėl Konvencijos 6 straipsnio teisių atsisakymo.

EŽTT konstatavo, kad šis apribojimas buvo tiesiog susijęs su tuo, kad pareiškėjas tuo metu buvo laikomas liudytoju, o ne įtariamuoju. Tai nebuvo tyčinis sprendimas apriboti jo galimybę gauti gynėjo pagalbą siekiant konkretaus tikslo pagal teisės aktus, leidžiančius tokius apribojimus išimtiniais atvejais, tad nebuvo ir įtikinamų tokio apribojimo priežasčių. Jų nesant, EŽTT labai griežtai vertino šio procesinio trūkumo poveikį bendram baudžiamojo proceso teisingumui, atsižvelgdamas į savo praktikoje suformuluotus kriterijus.

EŽTT nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu nebuvo itin pažeidžiamas dėl savo amžiaus ar protinių gebėjimų ir nebuvo sulaikytas; todėl jis galėjo laisvai konsultuotis su advokatu tiek prieš apklausą, tiek po jos. Šie veiksniai sumažino neteisėto delsimo suteikti teisę į gynėjo pagalbą neteisingumą. EŽTT pažymėjo, kad nors dėl pareiškėjo teisės žinių jis šiuo atveju galėjo būti mažiau nepalankioje padėtyje nei kiti įtariamieji panašioje situacijoje, dėl tokių žinių iš pareiškėjo nėra atimamos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojamos gynybos teisės, ir žinios neturi reikšmingo poveikio vertinant proceso (ne)teisingumą. EŽTT priminė, kad savo praktikoje jis kartais atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas per apklausą, kurios metu nebuvo tinkamai užtikrintos jo gynybos teisės, davė save kaltinančius parodymus; ar jie buvo panaudoti kaip įrodymas; ar pareiškėjas vėliau turėjo galimybę atsisakyti tokių parodymų arba juos ginčyti.

Tačiau konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis ir dėl faktiškai sudėtingo finansinio kaltinimų pobūdžio, jų sąryšio su teisės sritimi, kurioje neteisėtumas ir baudžiamoji atsakomybė dažnai nėra aiškiai apibrėžti, šių elementų negalima būtų aiškiai nustatyti, dėl to negalima ir lengvai nustatyti, ar pareiškėjo atsakymai aptariamos apklausos metu buvo tiesiogiai jį kaltinantys. Šiuo aspektu EŽTT nurodė, kad pareiškėjas buvo kaltinamas, be kita ko, dalyvavimu priimant sprendimą suteikti tam tikrai įmonei banko paskolų nesilaikant banko vidaus taisyklių ir tinkamai neužtikrinant banko interesų; šie sandoriai buvo išsamiai aptariami apklausiant jį kaip liudytoją. Taigi pareiškėjui pateikti detalūs klausimai apie banko sprendimų priėmimo procedūras, pagal kurias buvo priimti inkriminuojami sprendimai dėl paskolų, ir apie jo vaidmenį šiame procese; pareiškėjas atsakė į visus klausimus nesinaudodamas teise tylėti.

Svarbu pažymėti, kad prokuroras pateikė šių parodymų protokolą kaip įrodymą baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, o šie pripažino pareiškėją kaltu remdamiesi jo vaidmeniu ir dalyvavimu sprendimų priėmimo procese, aptartu minėtoje apklausoje, nes nusprendė, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis buvo atsakingas už atitinkamų paskolų suteikimą pažeidžiant banko vidaus taisykles ir nepakankamai užtikrinant banko interesus. EŽTT pakartojo, kad teisė neduoti parodymų prieš save neapsiriboja tik prisipažinimu ar tiesiogiai kaltinančiais pareiškimais; tam, kad parodymai būtų traktuojami kaip kaltinantys, pakanka, kad jie turėtų esminę nepalankią įtaką kaltinamojo padėčiai. Be to, svarbu pažymėti, kad prokuratūra daugiau nei du mėnesius iki pareiškėjo, kaip liudytojo, apklausos klausėsi jo telefono pokalbių, susijusių, be kita ko, su tuo pačiu tyrimu, kuris buvo vėlesnio jo baudžiamojo persekiojimo pagrindas.

EŽTT konstatavo, kad, atsižvelgiant į labai griežtus patikros standartus, taikytinus tokiomis aplinkybėmis, jis nėra įtikintas, kad šios tyrimo priemonės, vertinant kaip visumą, nepakenkė bendram pareiškėjo bylos nagrinėjimo teisingumui, atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir apimtį bei jo bylos ypatumus. EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas ginčijo jo, kaip liudytojo, apklausą tuo metu, kai jis jau buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, prašydamas baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau šis teismas, atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, savo sprendime dėl minėto klausimo nepasisakė. Taigi pareiškėjui nesuteikta galimybė, kad būtų ištaisyta padėtis, prieštaraujanti Konvencijos reikalavimams. Atitinkamai EŽTT neturėjo galimybės pasinaudoti nacionalinių teismų vertinimu, ar ir kokia apimtimi minėtos pareiškėjo apklausos aplinkybės turėjo įtakos jo bylos nagrinėjimo teisingumui.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su 3 dalies a ir c punktais, pažeidimą.