Klausimas. Civilinės atsakomybės taikymas internetinio laikraščio redaktoriui už tai, kad jis ilgą laiką atsisakė iš interneto paieškos rezultatų išbraukti lengvai pasiekiamą (įvedus atitinkamų asmenų vardą, pavardę ar pavadinimą) straipsnį apie baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinami privatūs asmenys.
Byloje, kurioje internetinio laikraščio redaktoriui buvo pritaikyta civilinė atsakomybė už tai, kad jis ilgą laiką (aštuonis mėnesius) atsisakė iš interneto paieškos rezultatų išbraukti lengvai pasiekiamą straipsnį apie su muštynėmis restorane susijusią baudžiamąją bylą, ir sankcija nebuvo pernelyg griežta (5000 Eur) bei redaktorius neįpareigotas visam laikui pašalinti straipsnio iš interneto arba jo nuasmeninti, nenustatyta Konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvė) pažeidimo. EŽTT šią bylą pirmiausiai atskyrė nuo kitų anksčiau nagrinėtų bylų, susijusių su interneto publikacijos turiniu arba informacijos paskelbimo būdu, pavyzdžiui, jos nuasmeninimu ar klasifikavimu. Aptariamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl prieigos prie atitinkamų duomenų trukmės ir šios prieigos paprastumo, o ne dėl duomenų laikymo internete.
Bylos esmė buvo susijusi su tuo, kad pareiškėjas pernelyg ilgą laiką, nepaisydamas oficialaus ieškovų prašymo, iš interneto paieškos sistemos nepašalino žymų, nukreipiančių į jo paskelbtą straipsnį (angl. failure to de-index from the Internet search engine the tags to the article). EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai skirtinguose Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės šaltiniuose pakaitomis vartojamos sąvokos „indeksavimo nutraukimas“ (angl. de-indexing), „išbraukimas iš sąrašo“ / „pašalinimas iš paieškos rezultatų sąrašo“ (angl. de-listing) ir „nuorodų panaikinimas“ (angl. de-referencing) nurodo paieškos sistemos veiklą, kurią sudaro jos valdytojų (angl. its operators) iniciatyva iš rodomų rezultatų sąrašo (atlikus paiešką pagal asmens vardą) atliekamas trečiųjų asmenų paskelbtų interneto puslapių, kuriuose yra su tuo asmeniu susijusios informacijos, pašalinimas.
Techniškai išbraukti turinį iš paieškos rezultatų (angl. de-indexing) taip pat gali ir redaktorius. Todėl pareiga nutraukti medžiagos indeksavimą (angl. the obligation to de-index material) galėtų būti nustatyta ne tik internetinės paieškos sistemos paslaugų teikėjams, bet ir internetu prieinamų laikraščių ar žurnalistinių archyvų administratoriams. Nagrinėdamas ribojimo proporcingumo klausimą, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad dėl bylų faktinių skirtumų (vienu atveju – straipsnių apie žinomo televizijos aktoriaus suėmimą ir nuteisimą publikavimas spaudoje, kitu – internetinio straipsnio, susijusio su baudžiamąja byla, inicijuota privatiems asmenims, laikymas internete tam tikrą laiką) griežtas Didžiosios kolegijos Axel Springer AG prieš Vokietiją sprendime nustatytų kriterijų taikymas būtų netinkamas.
Taigi šioje byloje buvo svarbūs du pagrindiniai aspektai: 1) laikotarpis, kurį straipsnis buvo internete, ir jo poveikis privataus asmens teisei į reputacijos gerbimą; 2) duomenų subjekto pobūdis, t. y. privatus asmuo, veikiantis ne kaip politikas ar viešasis veikėjas. Iš tiesų, bet kuris (ne)žinomas asmuo gali būti paieškos internete objektas ir jo teisėms gali būti pakenkiama dėl nuolatinės prieigos prie jo asmens duomenų internete. Todėl nagrinėjamoje byloje EŽTT ypatingą dėmesį skyrė šiems trims kriterijams: a) straipsnio buvimo internete laikui, ypač atsižvelgiant į tikslus, kuriais iš pradžių buvo tvarkomi ieškovo duomenys; b) aptariamų duomenų ypatingumui / jautrumui; c) paskirtos sankcijos griežtumui. Dėl pirmojo kriterijaus EŽTT pažymėjo, kad tuo metu, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą pareiškėjo byloje, baudžiamasis procesas dar nebuvo baigtas.
Tačiau straipsnyje pateikta informacija nebuvo atnaujinta nuo nagrinėjamų įvykių. Be to, nepaisant oficialaus pranešimo, kurį ieškovas išsiuntė pareiškėjui, prašydamas pašalinti straipsnį iš interneto, minėtas straipsnis išliko internete ir buvo lengvai prieinamas aštuonis mėnesius. EŽTT nusprendė, kad taikytina vidaus teise, aiškinama atsižvelgiant į tarptautinius teisinius dokumentus, buvo patvirtinta idėja, jog ieškovo teisės skleisti informaciją aktualumas laikui bėgant sumažėjo, palyginti su ieškovo teise į reputacijos gerbimą. Straipsnio tema buvo susijusi su baudžiamąja byla, iškelta vienam iš ieškovų. EŽTT nuomone, informacijos apie ypatinguosius duomenis (angl. sensitive data) paskelbimo aplinkybės yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti derinant teisę skleisti informaciją ir duomenų subjekto teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Dėl trečiojo kriterijaus EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas buvo patrauktas civilinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, sankcijos griežtumas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (5000 Eur kiekvienam ieškovui) nelaikytini per dideliais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EŽTT nusprendė, kad vidaus teismų išvada, jog pareiškėjas pažeidė ieškovo teisę į reputacijos gerbimą dėl to, kad ginčijamas straipsnis ir toliau buvo internete, ir dėl to, kad jis jo „neišindeksavo“ (angl. failure to de-index it), buvo pateisinamas saviraiškos laisvės apribojimas, juo labiau kad pareiškėjui nebuvo nustatytas reikalavimas visam laikui pašalinti straipsnį iš interneto ar jį nuasmeninti.
EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo — atsakomybė už straipsnio neišindeksavimą buvo pateisinamas saviraiškos laisvės apribojimas.