Klausimas. Nacionalinių teismų neįvykdyta pareiga nustatyti pusiausvyrą tarp susikirtusių interesų teisėjų inicijuotoje byloje dėl šmeižto ir žurnalisto patraukimo civilinėn atsakomybėn už straipsnį apie tariamą teisėjų korupciją; svarbių ir pakankamų sprendimo motyvų pagrindinėje byloje nepateikimas; Konvencijos 10

straipsnyje įtvirtintų standartų netaikymas arba sprendimų nepagrindimas priimtinu atitinkamų faktų vertinimu; taikytas laikinasis draudimas apsiribojo nurodymu pašalinti straipsnį iš laikraščio interneto svetainės, kol bus išnagrinėta byla dėl šmeižto, ir nesutrukdė pareiškėjui skleisti informaciją ir idėjas bei nepakenkė viešosios diskusijos esmei.

Byloje, susijusioje su civilinės atsakomybės pritaikymu žurnalistui (pareiškėjui) teisėjų inicijuotoje byloje dėl šmeižto (tariamos korupcijos teismuose, ypač teismo sprendimo, priimto remiantis suklastota dokumento kopija; teiginiai skaitytojui leido suprasti, kad kalbama apie „nusikalstamos grupuotės“ atitinkamuose teismuose egzistavimą) ir kurioje pareiškėjo straipsniui buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas jį publikuoti (straipsnio pašalinimas iš interneto svetainės), EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, pažymėdamas, kad publikacija buvo prieinama visuomenei beveik mėnesį, kol buvo pašalinta (ir tik iš interneto svetainės, nes išspausdinta versija ir toliau liko apyvartoje), – taigi viešosios diskusijos esmė nebuvo pažeista, ir buvo būtina apsaugoti teismų sistemą nuo destruktyvių iš esmės nepagrįstų išpuolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad kritikuojamiems teisėjams taikoma diskretiškumo pareiga, dėl kurios jie negali atsakyti, be to, pareiškėjas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose neteikė argumento, kad draudimas galėjo apsiriboti tik dviem publikacijos pastraipomis (o ne visu straipsniu); savo ruožtu nustatytas Konvencijos 10 straipsnio pažeidimas dėl atsakomybės pareiškėjui pritaikymo pagrindinėje byloje. EŽTT priminė, kad teismų sistemos veiklos klausimai yra susiję su viešuoju interesu, todėl diskutuojant šia tema saviraiškos laisvei paprastai suteikiamas aukštas apsaugos lygis ir valdžios institucijos turi itin siaurą vertinimo laisvę; kita vertus, taip pat pabrėžta, kad teisėjai turi būti apsaugoti nuo destruktyvių išpuolių ir turi būti išlaikytas teismų sistemos autoritetas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje vidaus teismai apskritai nenagrinėjo, ar publikacija buvo susijusi su viešojo intereso klausimu. Be to, pareiškėjas buvo pripažintas atsakingu už tai, kad paskelbė trečiojo asmens (t. y. Ch.) nuomonę ir aprašė jo atliktus veiksmus (pvz., kreipimąsi į kompetentingas institucijas dėl galimos korupcijos), nors žurnalistas informaciją buvo patikrinęs ir buvo atlikęs savo žurnalistinį tyrimą straipsnio tema; teikė atitinkamą medžiagą teismams. Teismai pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė labai formaliai. Vidaus teismai tenurodė, kad, Valstybės saugumo tarnybai ištyrus Ch. teiginius, nebuvo rasta jokių įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamą veiklą aptariamuose teismuose, tačiau nepateikė jokių svarbių detalių apie tokio tyrimo apimtį, nesirėmė jokiais dokumentais ir pan. (pareiškėjas akcentavo tai, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas straipsnis, jis nežinojo apie Valstybės saugumo tarnybos atlikto tyrimo rezultatus, apie juos sužinojo tik vėliau). Dėl sankcijos proporcingumo EŽTT pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjui buvo priteista sumokėti 331 euras neturtinei žalai atlyginti. Nors ši suma nebuvo itin didelė, ji nebuvo simbolinė ar nereikšminga Ukrainoje atitinkamu laikotarpiu. Be to, vidaus teismai nurodė pašalinti straipsnį iš interneto svetainės ir paskelbti paneigimą.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą dėl atsakomybės pareiškėjui pritaikymo pagrindinėje byloje.