Klausimas. Dėl momento, kuris laikomas tinkamu vykdomajame dokumente nurodytos piniginės prievolės įvykdymu vykdymo proceso metu, nustatymo

Byloje ginčas kilo iš situacijos, kai vykdymo proceso dėl skolos ir palūkanų išieškojimo metu skolininkė (pareiškėja) sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą visą skolą ir iki mokėjimo dienos susikaupusias visas palūkanas (bei vykdymo išlaidas), tačiau palūkanų sumos antstolė nepervedė į išieškotojos sąskaitą dėl skolininkės prašymu teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – palūkanų išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, antstolė perskirstė išmokėtas lėšas, nurodydama, kad skolininkės į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėta suma buvo ne skolai, o palūkanoms padengti, papildomai apskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo mokėjimo dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos, nurodė priverstinai nurašyti perskaičiuotas sumas ir areštavo skolininkės turtą. Byloje skolininkė prašė panaikinti antstolės patvarkymus, kuriais atlikti minėti veiksmai.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino antstolės priimtus patvarkymus dėl išieškojimo veiksmų atnaujinimo ir paskirstytų lėšų perskirstymo, išieškotų lėšų perskirstymo, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir turto arešto aktą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą bei paskirtį, nusprendė, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik antstolei buvo draudžiama atlikti priverstinio palūkanų išieškojimo veiksmus, įskaitant palūkanų išmokėjimą išieškotojai, tačiau nebuvo draudžiama skolininkei įvykdyti visos prievolės.

Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vykdant išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (ar nutartį) skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą visą skolą (ir visas iki mokėjimo dienos susikaupusias palūkanas) į antstolio depozitinę sąskaitą, nepaisant to, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – palūkanų išieškojimo sustabdymas, laikoma, kad prievolė pasibaigė tinkamai ją įvykdžius CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi antstolis vykdymo procese laikytinas asmeniu, kuris įstatymų įpareigotas priimti prievolės įvykdymą CK 6.44 straipsnio 1 dalies prasme. Kadangi prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, tai teismo sprendimu (ar nutartimi) priteistos palūkanos toliau nebeskaičiuojamos ir, panaikinus draudimą išieškoti palūkanas, neturi būti perskaičiuojamos.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.