Klausimas. Dėl išieškotojo vykdymo procese (ne)pakeitimo, pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui

Byloje ginčas kilo dėl tinkamo išieškotojo nustatymo vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis nuomininką pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Antstolis, remdamasis tuo, kad žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, priėmė patvarkymą pakeisti išieškotoją – vietoj Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) juo pripažinti savivaldybę. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir išieškotoja palikti suinteresuotą asmenį NŽT.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį patvarkymą panaikino, konstatavę, kad išieškotojo pakeitimas neatitiko įstatymo.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad vykdymo procese išieškotojas gali būti pakeistas tik nustačius materialiųjų teisių perėmimą. Vien tai, kad valstybinės žemės patikėtinis pasikeitė, savaime nereiškia, jog jam perėjo ir teisės bei pareigos pagal iki žemės reformos pradėtą procedūrą. Įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo pertvarką 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymą keičiantis Įstatymas Nr. XIV-2114, kuriame nustatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d.

pradėtos, bet nebaigtos procedūros dėl valstybinės žemės valdymo ir naudojimo turi būti tęsiamos ir užbaigiamos ankstesne tvarka.

Kasacinis teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūra apėmė ir dėl jos kilusį teisminį ginčą bei sprendimo vykdymo stadiją. Todėl NŽT išlieka tinkama išieškotoja ir vykdymo procese, net jei pats žemės sklypas jau perduotas savivaldybei patikėjimo teise.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.