2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1065-265/2019 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei antstolei Redai Vizgaudienei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, A. Š., J. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama perkelti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. 167419 laimėtojo teises ir pareigas A. Š..

2. Nurodė, kad antstolė R. Vizgaudienė yra užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0074/17/01641, kurioje vykdomas 50 313,36 Eur skolos išieškojimas iš skolininkės J. B. išieškotojui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor Bank AS, bankas). Priverstinis skolos išieškojimas yra nukreiptas į ieškovės vienintelį gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su ieškove gyvena nepilnametis sūnus. Nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. kovo 4 d. vyko pirmosios šio turto varžytynės, kuriose butas buvo parduotas už 43 300 Eur kainą.

3. Ieškovės teigimu, apie jau vykstančias varžytynes ji sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, nors prieš paskelbdama šias varžytynes antstolė turėjo sudaryti sąlygas ieškovei (skolininkei) pasiūlyti turto pirkėją. Turto pirkėją ieškovė turi ir jis sutinka sumokėti už turtą 54 000 Eur, t. y. didesnę, nei gauta varžytynėse (43 300 Eur), kainą. Nesuteikdama jai tokios galimybės antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) skolininkams garantuojamas teises. Todėl ieškovė siekia pasinaudoti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutu ir prašo leisti turtą įsigyti ne varžytynių Nr. 167419 laimėtojui, bet ieškovės siūlomam pirkėjui A. Š.. A. Š. už turtą sumokėjus 54 000 Eur sumą būtų padengti išieškotojo reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0074/17/01641.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. B. 1 035 Eur žyminį mokestį ir 5,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, taip pat 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, panaikino 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01641 medžiagos nustatė, kad antstolės R. Vizgaudienės kontoroje buvo vykdomas hipoteka užtikrintos 50 511,22 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimas iš ieškovės pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 14-6491, kurį išieškotojui Luminor Bank AS išdavė Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuras. Ieškovei 2017 m. gruodžio 21 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-17-74-18979, tačiau per raginime nustatytą 30 dienų terminą skola nesumokėta. Vykdant skolos išieškojimą, buvo areštuotas ieškovei priklausantis turtas: trijų kambarių butas su rūsiu, bendras plotas 55,58 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turto arešto 2017 m. gruodžio 21 d. akte Nr. S-17005920 turtas įkainotas 62 500 Eur. 2018 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, t. y. per tris mėnesius. 2018 m. sausio 31 d. išieškotojas pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą iki atskiro pranešimo. Minėtame prašyme ieškovė (skolininkė) nurodė jai skirtus procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-18000590 buvo sustabdyta. 2018 m. vasario 20 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojos prašymas tęsti vykdymo veiksmus ir paskelbti varžytynes. 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. A-18000830 vykdomoji byla atnaujinta – nutarta taikyti priverstinio vykdymo priemones, numatytas CPK 624 straipsnyje. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. A-18000903 paskelbtos ieškovei priklausančio turto varžytynės; pradinė turto pardavimo kaina – 50 000 Eur. Minėtas patvarkymas ieškovei išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 16 d. antstolės kontoroje gautas ieškovės skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2018 m. vasario 27 d patvarkymą Nr. S-18000903 dėl varžytynių paskelbimo, priimti patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-18001222 šis skundas patenkintas, 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-18-74-4042 varžytynės atšauktos ir 2018 m. kovo 20 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18001225 dėl ekspertizės skyrimo, pavedant areštuoto turto rinkos vertę nustatyti UAB „OBER-HAUS“. Ekspertizės aktu Nr. 2851 EKZ_2018 GTA KLAI buvo nustatyta 54 000 Eur areštuoto turto rinkos vertė ir 2018 m. balandžio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18001513 dėl turto įkainojimo, kuris išsiųstas ieškovės nurodytu korespondencijos gavimo būdu ir adresu, t. y. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šio patvarkymo rezoliucinės dalies 3 punkte ieškovei buvo išaiškinta ir skolininkų teisė iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė prieštaravimų dėl turto vertės nepareiškė ir areštuoto turto pirkėjo nepasiūlė, taigi antstolė 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-18001928 paskelbė apie turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Ieškovė, tvirtindama negavusi informacijos apie buto įkainojimą ir negalėjusi pateikti prieštaravimų, apskundė antstolės veiksmus, prašydama patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo panaikinti. Dėl šios priežasties paskelbtos varžytynės antstolės 2018 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-74-8320 buvo atšauktos. Visgi, kaip teismas nustatė iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8370-889/2018 buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-190-513/2019 atmestas ir dėl šios nutarties paduotas jos atskirasis skundas. Pasibaigus skundo dėl antstolės veiksmų teisminiam procesui, 2019 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-19000499 vėl paskelbtos varžytynės, kurių pradžia – 2019 m. sausio 31 d., o pabaiga – 2019 m. kovo 4 d., turto pardavimo pradinė kaina varžytynėse – 43 200 Eur. Šis patvarkymas ieškovei buvo išsiųstas jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Ieškovė 2019 m. vasario 28 d. pateikė prašymą atšaukti paskelbtas varžytynes, tačiau ir toks jos prašymas 2019 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-19-74-4640 buvo atmestas. Ieškovė teikė skundą dėl antstolės R. Vizgaudienės neveikimo su prašymu nusišalinti ją nuo vykdomosios bylos, kurį 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3825-1032/2019 išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas prašymo dėl antstolės nušalinimo netenkino.

7. Taip pat byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2019 m. kovo 4 d. pranešė antstolei apie varžytynių Nr. 167419 dėl buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pabaigą ir paskelbtą jų laimėtoją už maksimalią pasiūlytą 43 300 Eur kainą. Atitinkamai, antstolė 2019 m. kovo 14 d. pranešimu Nr. S-19000984 apie pasibaigusias varžytynes informavo skolininkę (ieškovę J. B.) ir išieškotoją (trečiąjį asmenį Luminor Bank AS, banką). Ieškovė pateikė skundą ir dėl šių antstolės veiksmų, jame prašydama: panaikinti antstolės patvarkymą dėl paskelbtų pirmųjų turto varžytynių Nr. 167419; priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. 167419 būtų paskelbtos neįvykusiomis; paskirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolė skundo 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-19001149 netenkino, kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4770-328/2019 skundo netenkino. Šios nutarties ieškovė apeliacine tvarka neskundė, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perkelti turto varžytynių Nr. 167419 laimėtojo teises ir pareigas A. Š..

8. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas visų pirma pažymėjo, kad CPK 704 straipsnyje yra aiškiai ir imperatyviai įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją varžytynėse parduotinam turtui, tačiau pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas teise surasti areštuoto turto pirkėją gali pasinaudoti tik iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Remdamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šios skolininko teisės realizavimo pradžia siejama su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją nuo 2017 m. vasario 18 d., t. y. antstolei priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismo vertinimu, galimybė pasiūlyti pirkėją ieškovei išaiškinta tinkamai antstolės 2018 m. balandžio 10 d. priimtame patvarkyme Nr. S-18001513 dėl turto įkainojimo, kuris jos pačios prašymu ir nurodymu buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8370-889/2018 jau konstatuota, kad procesiniai dokumentai, t. y. patvarkymas dėl ekspertizės ir patvarkymas dėl turto įkainojimo, ieškovei buvo įteikti tinkamai.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie realiai pagrįstų jos ketinimą pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, t. y. skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad jos siūlomas pirkėjas A. Š. sutinka / sutiktų pirkti iš varžytynių parduotą turtą už 54 000 Eur kainą. Tokį teismo vertinimą lėmė tai, kad trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis sutinka pirkti turtą / sumokėti už turtą 54 000 Eur (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio trečiojo asmens turtinę padėtį (išrašo iš trečiojo asmens A. Š. sąskaitos kredito ar kitoje finansų įstaigoje, duomenų apie jo darbovietę, verslą, gaunamos algos ar tvariųjų pajamų dydį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimus skolinius įsipareigojimus – negrąžintus kreditus, išlaikymo mokėjimus ir pan.). Taigi, byloje nesama įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens A. Š. realias finansines galimybes sumokėti už turtą 54 000 Eur sumą, jeigu jam iš varžytynių laimėtojo būtų perkeltos turto pirkėjo teisės ir pareigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Tačiau ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti turto pirkėją, kas kelia pagrįstų įtarimų dėl nesąžiningo ieškovės turto pardavimo proceso, neaiškių tikslų turtą parduoti kuo greičiau.

10.2. Ieškovė turi susiradusi turto pirkėją A. Š., kuris sutinka sumokėti už turtą 10 700 Eur didesnę, nei varžytynėse Nr. 167419 buvo pasiūlyta, kainą, t. y. 54 000 Eur, dėl ko ieškovė ir prašė teismo leisti jai realizuoti teisę pasiūlyti pirkėją, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas iš varžytynių Nr. 167419 laimėtojo A. Š..

10.3. Varžytynių Nr. 167419 laimėtojo teisės pažeistos nebus, kadangi teismui nusprendus perkelti turto pirkėjo teises ir pareigas A. Š., varžytynių laimėtojo sumokėta 43 300 Eur suma už turtą varžytynių laimėtojui bus grąžinta.

10.4. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pernelyg formaliai, neįvertindamas ieškovės ieškinyje išdėstytų argumentų ir motyvų.

10.5. Teismas netinkamai taikė CPK 602, 700, 704 straipsnių nuostatas ir dėl to nepagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

11. Antstolė R. Vizgaudienė atsiliepime prašo ieškovės J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir motyvuotai pasisakė dėl jų, konstatuodamas, kad ieškovė buvo informuota apie galimybę parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių paskelbimo, tačiau laiku (iki varžytynių paskelbimo specialiame internetiniame tinklapyje) nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise.

11.2. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie galimybę pasiūlyti pirkėją. 2018 m. balandžio 10 d. surašytame patvarkyme dėl turto įkainojimo išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu, skolininkė iki varžytynių paskelbimo gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau ji šia teise nepasinaudojo ir savo pirkėjo nepasiūlė. Pirmosios areštuoto turto varžytynės paskelbtos tik praėjus Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymų instrukcija), 96 punkte nustatytam 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkei dienos terminui.

11.3. 2018 m. gegužės 14 d. paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolės patvarkymu buvo atšauktos. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atšauktos varžytynės 2019 m. sausio 31 d. paskelbtos pakartotinai. CPK 703 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos. Tačiau tai nereiškia, kad antstolis turi iš naujo kartoti visas iki varžytynių paskelbimo numatytas procedūras – vertinti turtą ir pranešti apie įkeisto turto įkainojimą, dar kartą išaiškinti teisę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Varžytynių atšaukimas nėra varžytynių laikymas neįvykusiomis, atšaukus varžytynes jos faktiškai atnaujinamos ir tęsiamos pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. CPK nenumato antstoliui pareigos pakartotinai atskiru patvarkymu informuoti skolininkus apie jų teisę iki varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją.

11.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos ketinimą pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įvirtinta teise ir apie tai, kad surado pirkėją, antstolės neinformavo. Be to, ir 2019 m. kovo 31 d. skunde dėl antstolio veiksmų, kurį ieškovė pateikė jau įvykus varžytynėms, net neužsimenama apie turimą pirkėją. Nors 2019 m. balandžio 18 d. ieškinyje ieškovė ėmė teigti turinti savo pirkėją, sutinkantį pirkti turtą už turto arešto akte nustatytą 54 000 Eur kainą, ir šiuo atveju jokių įrodymų, kad nurodytas asmuo tikrai sutinka ir gali pirkti butą, nepateikė. Tokie ieškovės veiksmai labiau panašūs į išieškojimo proceso vilkinimą, negu į rūpinimąsi sau naudingesniu pardavimu.

11.5. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Viso vykdymo proceso metu skolininkė visokiais būdais siekė vilkinti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procesą, trukdė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nesistengė ir nerodė geranoriškumo kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

12. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime prašo į ieškovės J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. sausio 31 d. varžytynių paskelbimo ieškovė turėjo 8 mėnesius turto pirkėjui pasiūlyti, tačiau šia teise laiku nepasinaudojo, juolab kad šis terminas buvo ir dar ilgesnis, skaičiuojant jį nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti 2017 metais. Apie tariamą pirkėją ieškovė nurodė tik 2019 m. balandžio 18 d. ieškinyje.

12.2. Skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Tuo tarpu ieškovė savo teisę gina tik deklaratyviai, siekdama užvilkinti išieškojimo procesą, jai galimybė laiku pasiūlyti savo pirkėją nebuvo apribota.

12.3. Byloje nėra jokių trečiojo asmens A. Š. sutikimo pirkti turtą / sumokėti už turtą 54 000 Eur ar prašymo / reikalavimo perkelti jam turto pirkėjo teises ir pareigas įrodymų. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio trečiojo asmens realias finansines galimybes sumokėti už turtą 54 000 Eur, jei turto pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos. Nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis asmuo turi 54 000 Eur sumą, taigi teismas pagrįstai neperkėlė pirkėjo teisių ir pareigų trečiajam asmeniui A. Š..

12.4. Bet kuriuo atveju nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie turto įkainojimą (priešingas faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8370-889/2018), ieškovė neįrodė ir tokios aplinkybės, kad ji negalėjo iki 2019 m. sausio 31 d. pirmųjų varžytynių paskelbimo siūlyti savo pirkėjo. Todėl bet kuriuo atveju trečiojo asmens A. Š. noras ar gebėjimas pirkti turtą būtų pavėluotas, prieštarautų CPK 704 straipsniui bei galimai pažeistų varžytynių laimėtojo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją

13. Apeliaciniame skunde keliamas skolininko turto pardavimo jo nurodytam pirkėjui, kaip prioritetinio turto priverstinio pardavimo būdo, klausimas, tvirtinant, kad apeliantė, sužinojusi apie paskelbtas varžytynes tik iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynės.lt, tokia teise pasinaudoti negalėjo, nors turėjo pirkėją, sutikusį sumokėti didesnę kainą, nei šis turtas buvo parduodamas ir galiausiai parduotas varžytynėse.

14. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad į apeliacinį skundą beveik pažodžiui yra perkeltas ieškinio turinys, apeliacinį skundą papildant keliais teiginiais dėl bylos pirmosios instancijos teisme formalaus išnagrinėjimo ir visų ieškinyje nurodytų argumentų neįvertinimo, netinkamo CPK 602, 700 ir 704 straipsnių taikymo, taip pat neaiškiame kontekste cituojant kasacinio teismo praktiką, susijusią su bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimu (teise dalyvauti varžytynėse ir siūlyti savo kainą), nors nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ir nebuvo įrodinėjama, kad varžytynėse realizuojamas turtas (butas) yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

15. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Ribotos apeliacijos modelis įtvirtina apeliaciją, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmą, bet ne kaip pakartotinį tos pačios bylos išnagrinėjimą, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas ne iš naujo nagrinėja šalių ginčą, bet, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus faktinius bei teisinius argumentus, kuriais tuo pačiu apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (CPK 320 straipsnis), patikrina (įsitikina), ar byloje pakako įrodymų būtent tokioms išvadoms padaryti, su kuriomis nesutinka apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas), t. y. ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų, objektyviai leidžiančių abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisingumu, teisėtumu ir pagrįstumu, nenurodo, apsiribodama vien subjektyviais pasvarstymais apie jos įvardytų proceso teisės normų pažeidimą.

16. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su apeliante, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui, kaip priverstinio turto realizavimo būdas, turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. Kasacinis teismas ne kartą šiuo aspektu pasisakė, kad taip realizuojant turtą yra sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; toks areštuoto turto pardavimo būdas atitinka tiek išieškotojo interesus (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, jog nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

17. Taigi, akivaizdu, kad turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui procedūra negali virsti priemone vykdymo procesui vilkinti, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita – kuo operatyvesnis kreditorinių interesų patenkinimas, o toks tikslas būtent ir pasiekiamas turtą parduodant pasirinktam skolininko pirkėjui, nelaukiant varžytynių paskelbimo, t. y. visiškai šio procesinio veiksmo neatliekant ir varžytynių nevykdant. Todėl, įstatymų leidėjo valia, skolininkas šiuos savo ketinimus turi atskleisti nuo pat prasidėjusio priverstinio vykdymo pradžios, bet dar iki paskelbiant varžytynes, o ne tada, kai varžytynės įvyksta ir yra paskelbiamas jų laimėtojas. Apeliantė nei iki pirmųjų varžytynių, vėliau atšauktų dėl jos paduotų skundų, nei iki paskelbtų antrą kartą ir įvykusių varžytynių priverstinai parduodamo turto pirkėjo nepasiūlė ir jokių su tuo susijusių procesinių veiksmų neatliko. Aplinkybė, kad tokių ketinimų buvimą ji ėmė deklaruoti tik varžytynėms pasibaigus, pakartotinai iškeldama teismuose teisiškai jau įvertintą klausimą, susijusį su jos informavimo apie vykdymo procesą būdu, leidžia sutikti su atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad apeliantės pirkėjas yra tariamas.

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01641 medžiaga, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktų bei padaryti kitokios, nei pirmosios instancijos teisme padaryta, išvados, kad jokių objektyvių kliūčių iki turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją apeliantei nebuvo, o po jau įvykusių varžytynių deklaruotas noras perleisti turtą jos pasirinktam pirkėjui (A. Š.) ne tik aiškiai pavėluotas, bet ir visiškai neįrodytas. Byloje net nėra jokių konkrečių duomenų, kad trečiasis asmuo A. Š. tokių ketinimų turėjo – išreiškė norą pirkti ginčo turtą už apeliantės nurodytą kainą ir buvo pasirengęs tokį norą įgyvendinti. Šis proceso dalyvis pats asmeniškai nėra priėmęs jam adresuotos teismo korespondencijos (procesinių dokumentų, pranešimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką), neteikė į bylą jokių procesinių dokumentų (atsiliepimo į apeliantės ieškinį ar savarankiško trečiojo asmens reikalavimo (ieškinio) dėl ginčo dalyko, neatvyko į teismo posėdį.

19. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, taip pat tinkamai įvertino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su informavimo pareigos apie antstolės atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus atlikimu, be kita ko, atsižvelgęs ir į tai, kad tokius procesinius klausimus anksčiau nagrinėję dviejų instancijų teismai taip pat neįžvelgė pagrindo pripažinti informavimo pareigos pažeidimo, o kartu ir apeliantės teisės, numatytos CPK 704 straipsnio 1 dalyje, suvaržymo.

20. CPK 704 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal CPK 704 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, o areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (CPK 704 straipsnio 4 dalis).

21. Vadinasi, turto pardavimu skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka, kaip specialia procesine turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), apeliantė galėjo pasinaudoti tik iki tam tikro momento – varžytynių paskelbimo specialiame tinklapyje, nagrinėjamu atveju – iki atsakovei priimant 2019 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S-19000499, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 167419, jas pradedant 2019 m. sausio 31 d., pabaigiant 2019 m. kovo 4 d. bei nustatant pradinę turto kainą – 43 200 Eur. Kaip pirmiau nurodyta, tokia teisė apeliantei buvo išaiškinta ir raštu – antstolės 2018 m. balandžio 10 d. patvarkyme Nr. S-18001513.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantė šia teise galėjo pasinaudoti nuo 2017 m. vasario 18 d. (antstolei pateiktas vykdymui vykdomasis įrašas) iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklapyje (2019 m. sausio 31 d.). Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus. Nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, sistemiškai aiškindamas vykdymo proceso normas, kasacinis teismas šios skolininko teisės pradžią sieja su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

23. Iš vykdomosios bylos matyti, kad apeliantė buvo pakankamai aktyvi vykdymo procese, tačiau ne bendradarbiaudama su antstole, siekiant kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Apeliantės aktyvumas labiau pasireiškė vykdomojoje byloje antstolės priimtų procesinių sprendimų skundimu antstolei, o po to ir teismui, daugeliu atveju neapsiribojant tik pirmosios instancijos teismu, tačiau visų instancijų teismuose jos skundai nebuvo pripažinti pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliantės pasyvų procesinį elgesį – apeliantė teismo posėdžiuose nedalyvavo, teikdama prašymus juos atidėti ir nurodydama, kad paskirtų posėdžių datos sutampa su paskirtų vizitų pas gydytoją datomis, nesiekė įgyvendinti įrodinėjimo pareigos. Tokių aplinkybių, kad jos surastas pirkėjas visgi egzistavo ir buvo pasirengęs nupirkti areštuotą turtą, įrodinėjimo pareiga teko būtent apeliantei, tačiau tiek ji pati, tiek ir pirkėju įvardytas A. Š. nuo šios pareigos nusišalino.

24. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo formaliai ir netinkamai taikė CPK 602, 700 ir 704 straipsnių nuostatas. Apeliantė nenurodo, kaip, jos nuomone, teismas turėjo tinkamai šias normas pritaikyti. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. CPK 602 straipsnyje yra įtvirtinti ir specialūs turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tačiau apeliantė nė vienu iš šių specialių pagrindų savo ieškinio negrindė, vien pareikšdama reikalavimą dėl pirkėjo teisių kitam asmeniui perkėlimo. Kitaip tariant, apeliantė siekia pasinaudoti institutu, kuris yra skirtas kitų asmenų, o ne areštuoto turto savininko / skolininko, teisių ir interesų gynimui, tačiau kuo yra grindžiama būtent jos teisė pareikšti ieškinį kitų asmenų vardu bei interesais, prašant perkelti pirkėjo teises ne pačiam reikalavimą pareiškusiam asmeniui, bet kitam, nagrinėjamu atveju – trečiajam asmeniui A. Š., kai šis tokios valios nėra pareiškęs, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nenurodo.

25. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 715 straipsnis). Kaip matyti iš turto pirkėjos J. V. atsiliepimo į ieškinį, visą turto kainą ji yra sumokėjusi į antstolės R. Vizgaudienės depozitinę sąskaitą 2019 m. kovo 15 d., tačiau toks aktas, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos antstolei R. Vizgaudienei surašyti / pasirašyti ginčo buto pardavimo iš varžytynių aktą, nėra pasirašytas. Taigi, varžytynių laimėtojui nuosavybės teisė į ginčo turtą dar nėra perėjusi, atitinkamai, tokia teisė negali būti perkelta ir kitam asmeniui.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau nei atsakovė antstolė R. Vizgaudienė, nei trečiasis asmuo Luminor Bank AS nepateikė apeliacinės instancijos teisme turtėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jų išlaidų kompensavimo klausimas nekyla.

28. Apeliantė J. B. už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjo 335 Eur žyminį mokestį. Iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliantės prašymu atidėta už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio dalis, t. y. 700 Eur (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur (septynių šimtų eurų) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai Artūras Driukas

Dalia Kačinskienė

Vytautas Zelianka

Paminėta tekste:

CPK

2YT-8370-889/2018

2S-190-513/2019

CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga

CPK 703 str. Antstolio teisė atšaukti varžytynes

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

CPK 704 str. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją

3K-3-47/2014

3K-3-291-969/2015

3K-3-247/2008

CPK 715 str. Skolininko teisė nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 84 str. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas