2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. (R. V. M.) dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi UAB „RVM Investments“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 845 516,24 Eur, 5 procentų metinių palūkanų nuo 845 516,24 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 26 d. iki galutinio 845 516,24 Eur grąžinimo ieškovei, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą 845 516,24 Eur sumai, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) ieškovės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu turi būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškinį, t. y. gali siekti išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo. Juolab kad pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma atsakovui laikytina didele, o jo turtinė padėtis ieškovei dėl objektyvių priežasčių nėra žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau sprendė, kad neįrodė kitos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, todėl ieškovės prašymo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-788-567/2020 pagal BUAB „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „RVM Investments“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui R. V. M. tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės BUAB „RVM Investments“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. V. M. atmetė. Tai leido teismui daryti išvadą, kad šio atsakovo nesąžiningumas dėl teismo sprendimo turtinio reikalavimo įvykdymo, teismui patenkinus ieškinį, nebuvo nustatytas.

6. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, (ne)buvimą, teismas pažymėjo, jog šiuo metu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, o nepritaikius atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Be to, ieškovė nepateikė teismui ir jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realius atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir (ar) atlikti kitokius panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo atžvilgiu, kadangi viešojo intereso gynimas šioje byloje nedaro įtakos įrodinėjimo naštos paskirstymui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, t. y. nešalina pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir pateikti jas pagrindžiančių įrodymų, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi UAB „RVM Investments“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas nesinaudojo galimybe paneigti apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jo nesąžiningumo bei to, kad apeliantės pareikšto reikalavimo suma atsakovui fiziniam asmeniui yra didelė.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė yra pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl skolos pagal statybos rangos sutartis, nes tokio reikalavimo apeliantė atsakovui nereiškia, atsakovas be jokio teisinio pagrindo, kaip buvęs įmonės vadovas, jau inicijavus bankroto bylos iškėlimo klausimą, pervedė sau įmonei priklausančias dideles pinigų sumas.

7.3. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą, darydamas nuorodą į civilinėje byloje Nr. e2-788-567/2020 spręstą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes paminėtoje ir šioje civilinėje byloje skirtingi atsakovai.

7.4. Atsakovo nesąžiningumą įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu apeliantė sieja su atsakovo veiksmais, kuriais jis, kaip buvęs įmonės generalinis direktorius, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad įmonė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, įmonei jau yra iškelta bankroto byla bei areštuotas visas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pervedė sau visus įmonės sąskaitoje esančius pinigus be jokio tam teisėto pagrindo. Šis atsakovo pažeidimas tęsiasi nuo 2019 m. kovo 25 d. iki pat ieškinio pateikimo teismui, t. y. jau daugiau kaip metus.

7.5. Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) apeliantės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu turi būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškinį, t. y. gali siekti išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo. Juolab kad pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma atsakovui laikytina didelė, o jo turtinė padėtis apeliantei nėra žinoma. Apeliantei yra žinoma, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamo turto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo apeliantės ieškinį patenkino iš dalies. Sprendimas už akių įsiteisėjo ir apeliantei 2020 m. spalio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje penktame skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atskirose civilinio proceso stadijose pasižymi tam tikrais ypatumais, skiriasi ir subjektai, kurie turi teisę tokias priemones taikyti. Teismas, klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sprendžia, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, ieškovas turi teisę iniciuoti priverstinį vykdymo procesą. Vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kurio procesinę veiklą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnis).

11. Vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurį pateikus antstoliui (CPK 651 straipsnis) pradedamas priverstinis vykdymo procesas, kurio metu antstolis taiko priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Taigi, esant duomenims, jog ieškovei yra išduotas vykdomasis raštas, kuris suteikia ieškovei teisę pradėti priverstinį vykdymą atsakovo atžvilgiu, poreikis spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisme išnyksta. Šio klausimo sprendimas priskirtas antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, kompetencijai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 279-943/2020).

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nevertindamas atskirojo skundo argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja Vilija Mikuckienė

Paminėta tekste:

e2-788-567/2020

CPK

CPK 587 str. Vykdomieji dokumentai

CPK 651 str. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti

CPK 624 str. Priverstinio vykdymo priemonės

CPK 658 str. Vykdymo veiksmai skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą