Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › e2-1328-1120/2021 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-1328-1120/2021  ·  teisminio proceso Nr. 2-56-3-00423-2018-6
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

3.5.1.13, 3.5.14

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Statybininkų g. 52“ dėl Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su projektu pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, uždaroji akcinė bendrovė „Coner“, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo kvietimo 12 punkte, Pirkimo sąlygų 1.1., 1.2., 3.2.1., 3.2.5., 3.2.8. (6 eil.), 3.2.8. (7 eil.), 4.5., 15.1. punktuose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1-T4, pirkimo projektavimo užduoties 4.4. punktą, pirkimo sąlygų 5 priedą; nutraukti pagal neteisėtas pirkimo sąlygas vykdomo pirkimo procedūras, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1902-657/2018 nutraukė konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju kreipiantis į teismą nebuvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

3. Nurodytu teismo procesiniu sprendimu buvo išspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nurodant, kad iš ieškovės UAB „Infes“, trečiajam asmeniui UAB „LitCon“, priteisiama atlyginti 1 522,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1504-180/218, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis palikta nepakeista, trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ iš ieškovės UAB „Infes“ priteista atlyginti 358 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

5. 2021 m. spalio 6 d. BUAB „LitCon“ nemokumo administratorė UAB „Finance guru“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Infes“ priteisimo.

6. Ieškovė UAB „Infes“ 2021 m. spalio 6 d. teismui pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1902-657/2018, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1504-180/2018 dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra įvykdytos, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 815 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino BUAB „LitCon“ nemokumo administratorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

8. Teismas nustatė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Infes“ atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 1 880,79 Eur sumai, todėl darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įvykdytos, ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomųjų raštų dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės UAB „Infes“ trečiajam asmeniui BUAB „LitCon“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB „LitCon“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Finance Guru“ prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkinti.

10. Atskiruoju skundu teigiama, kad UAB „Infes“ į bylą nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad apie vienašalį įskaitymą UAB „LitCon“ buvo informuota ir kad tai buvo atlikta iki bankroto bylos iškėlimo.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Infes“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti.

12. Ieškovė pažymėjo, kad apie atliktą įskaitymą UAB „LitCon“ buvo informuota 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. SR-180910-01KS, kuris buvo išsiųstas viešai skelbiamu apeliantės elektroninio pašto adresu. Be to, nors apeliantės atstovė neigia gavusi nurodytą raštą, tačiau UAB „LitCon“ bankroto bylos duomenys šią aplinkybę paneigia – nemokumo administratorė prašydama patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą į jį įtraukė ir UAB „Infes“ su 82,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kartu patvirtindama ir aplinkybę apie atliktą įskaitymą, kurio neginčijo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Klausimas vertinamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Viena pagrindinių asmens teisminės gynybos garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, nustato asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, siekiant ieškinio patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos išraiška), tuo pačiu ir teismo pareigą išnagrinėti bylą. Išsprendęs bylą iš esmės, ištyręs visus įrodymus ir įvertinęs šalių ir liudytojų argumentus teismas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis), t. y. teismo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės galutinai išsprendžiamas ginčas nustatant, pakeičiant ar nutraukiant materialiuosius teisinius santykius.

15. Tačiau teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, o sprendimo priėmimas dažnai nereiškia ir civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.

16. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 587, 646 straipsnius, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu.

17. Kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Šiuo atveju apeliantė, kurios naudai pirmiau aptartais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais iš UAB „Infes“ priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama išduoti vykdomąjį rašą dėl geranoriškai nevykdomų teismo procesinių sprendimų priverstinio vykdymo.

18. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnyje. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui. Teisės doktrinoje nurodoma, kad teismas išduoda vykdomąjį raštą esant šioms sąlygoms: 1) sprendimas turi būti vykdytinas; 2) sprendimas turi būti įsiteisėjęs (ši sąlyga nėra absoliuti); 3) išieškotojas turi pateikti teismui rašytinį pareiškimą išduoti vykdomąjį raštą (ši sąlyga nėra absoliuti). (Vigintas Višinskis, Dangutė Ambrasienė, „Teismo vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka“, Jurisprudencija, 2(104), 2008:39-47).

19. CPK 646 straipsnio 6 dalis nustato vienintelę išlygą, kuomet vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu neišduodamas, t. y. kai yra pasibaigęs (CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas. Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad esant pirmiau aptartoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu yra teismo pareiga.

20. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ir esant pirmiau nurodytoms sąlygoms vykdomasis raštas turi būti išduodamas visais atvejais, nepaisant skolininko nuomonės. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad teisės normos, reglamentuojančios vykdomojo rašto išdavimo tvarką, nenustato teismui pareigos, gavus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, informuoti apie tai priešingą bylos šalį ir paprašyti jos nuomonės dėl vykdomojo rašto išdavimo. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje tarp šalių kilęs ginčas išspręstas iš esmės, priimant galutį teismo procesinį sprendimą, vykdomojo rašto išdavimo stadijoje galėtų kilti naujas ginčas, dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, kaip yra nagrinėjamu atveju.

21. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas) arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs BUAB „LitCon“ nemokumo administratorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, turėjo įsitikinti, ar procesinis sprendimas vykdytinas ir ar yra įsiteisėjęs, bei, esant šioms sąlygoms, išduoti vykdomąjį raštą, taip užtikrindamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. Kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

e2-1902-657/2018

e2-1504-180/2018

CPK

CPK 259 str. Sprendimo priėmimas

CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas

CPK 586 str. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai

CPK 584 str. Vykdytini dokumentai

CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka

CPK 651 str. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti

CPK 632 str. Vykdomosios bylos užbaigimas

← Grįžti į bylos apžvalgą