2021 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos mažosios bendrijos ,,Waste management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pilaitės prekyba“ ieškinį atsakovui A. C. Y. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. M. T.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Pilaitės prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovo A. C. Y. ir trečiojo asmens L. M. T. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytą ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 519 692,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nei atsakovas A. C. Y., nei trečiasis asmuo L. M. T., kuriems procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, bylą išnagrinėjo atsakovui už akių.
3. Teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: (1) pripažino negaliojančia 2014 m. gruodžio 18 d. atsakovo A. C. Y. ir trečiojo asmens L. M. T. sudarytą BUAB „Pilaitės prekyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; (2) taikė vienašalę restituciją – grąžino atsakovo A. C. Y. nuosavybėn 2014 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas BUAB „Pilaitės prekyba“ akcijas; (3) priteisė ieškovei iš atsakovo A. C. Y. 519 692,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) priteisė valstybei iš atsakovo A. C. Y. 6 497 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. birželio 6 d.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. išdavė ieškovei (išieškotojai) BUAB ,,Pilaitės prekyba“ vykdomąjį raštą dėl 519 692,13 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo (skolininko) A. C. Y..
5. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateiktas antstolio D. Kisieliaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymas Nr. S-21-174-19454 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0174/48/01610, pradėtoje pagal 2018 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo pradinė išieškotoja BUAB ,,Pilaitės prekyba“ pakeista nauja išieškotoja UAB ,,Med. paslaugos“, o 2021 m. rugsėjo 8 d. pateiktas dar vienas antstolio D. Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas Nr. S-21-174-20323, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01610, kuriuo išieškotoja UAB ,,Med. paslaugos“ buvo pakeista nauja išieškotoja MB ,,Waste management“.
6. Pareiškėja (naujoji išieškotoja) MB ,,Waste management“ 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti jai Europos vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi išieškotojos MB ,,Waste management“ prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
8. Teismas visų pirma pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – ir Reglamentas Nr. 805/2004, Reglamentas) 1 straipsnyje nurodyta, kad šio Reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.
9. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant Reglamento IV skyriaus nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais. Be to, Reglamento 20 straipsnio 2 dalyje numatyti dokumentai, kuriuos kreditorius turi pateikti valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingoms vykdymo institucijoms.
10. Teismas nustatė, kad tiek pačios pareiškėjos (išieškotojos) prašyme išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, tiek antstolio D. Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkyme Nr. S-21-174-20323 dėl išieškotojo pakeitimo nurodyta, kad atsakovas (skolininkas) gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). Pagal aptartas Reglamento taisykles, teismui išdavus Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, šis kartu su vykdytinu sprendimu siunčiamas valstybės narės, kurioje gyvena skolininkas arba kurioje yra jo turtas, vykdymo institucijai, šiuo atveju atsakovas negyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje, o Reglamentas ir Europos vykdomasis raštas JAV neturi jokios teisinės galios. Išieškotoja nėra pateikusi jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ar jo turto buvimo vietą Europos Sąjungos valstybėje narėje.
11. Nustatęs, kad atsakovas gyvena JAV, ir byloje nesant atsakovo gyvenamosios vietos ar turto buvimo vietos duomenų, teismas pripažino, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas iš esmės neturėtų jokios prasmės, kadangi nėra valstybės narės, kurioje būtų galimas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių vykdymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja MB ,,Waste management“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pareiškėjai nėra žinoma nei skolininko tiksli gyvenamoji vieta, nei tiksli turto buvimo vieta, tačiau prašymu išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą siekiama nustatyti, ar Europos bendrijos šalyse narėse skolininkas turi turto ir ar galima nukreipti į jį išieškojimą. Jokių kitų teisėtų priemonių, nustatyti skolininko turto buvimo vietą, išieškotoja neturi. Atsakovo gyvenamoji vieta šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi išieškotoja siekia nustatyti Europos Sąjungos valstybėse galimai esantį atsakovo turtą ir nukreipti į jį išieškojimą.
12.2. Reglamente Nr. 805/2004 nėra numatyta pareiga išieškotojui pateikti teismui informaciją apie skolininko turto buvimo bei gyvenamąją vietą, todėl tokie teismo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnį, teismas privalo patikrinti tik šiame straipsnyje nurodytą informaciją ir, nenustačius šiame straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių neišduoti pažymėjimo, visais kitais atvejais pastarąjį išduoti.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami Reglamento Nr. 805/2004 normų, reglamentuojančių Europos vykdomojo rašto išdavimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo klausimai.
14. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, Reglamento Nr. 805/2004 tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnis). Šiuo Reglamentu supaprastinamas neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimas Europos Sąjungos erdvėje, atsisakant egzekvatūros procedūros (Reglamento Nr. 805/2004 4 konstatuojamoji dalis), tačiau su sąlyga, kad kilmės valstybė laikysis tam tikrų minimalių ir vieningų proceso standartų, skirtų teisei į teisingą teismo procesą užtikrinti (Reglamento Nr. 805/2004 19 konstatuojamoji dalis).
15. Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu yra numatyti Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnyje. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija; ir skolininkas yra vartotojas.
16. Taigi, Reglamente nustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurias patikrinus gali būti išduodamas Europos vykdomasis raštas, ir kurias, gavęs atitinkamą prašymą, privalo patikrinti teismas. Viena vertus, iš esmės sutiktina su apeliante, kad tiesioginis reikalavimas nurodyti skolininko gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą, kai prašoma išduoti Europos vykdomąjį raštą, pirmiau aptartoje normoje nėra nustatytas. Vadovaujantis civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Europos vykdomojo rašto turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 648 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tame tarpe ir CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas nurodyti skolininko adresą.
17. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Reglamento 9 straipsnio 1 dalį Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas užpildant I priede nurodytą standartinį blanką. Reglamento I priedo 4.3.2 punktas – dėl skolininko gyvenamosios vietos – pildomas vadovaujantis teismo sprendimo, kurio pagrindu prašoma išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, duomenimis, o ne pagal pareiškėjos su prašymu išduoti šį vykdomąjį raštą pateikiamą informaciją apie skolininką. Todėl vien skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės adreso arba jo turto buvimo vietos nenurodymas prašyme, arba jų nurodymas ne valstybėje narėje pats savaime nesudarytų kliūties Europos vykdomajam raštui išduoti. Pirmosios instancijos teismas, padaręs iš esmės teisingą išvadą dėl aplinkybių, neleidžiančių patenkinti tokio apeliantės prašymo, buvimo, suklydo tik tokią savo išvadą motyvuodamas.
18. Kaip matyti iš bylos, nagrinėjant BUAB ,,Pilaitės prekyba“ ieškinį bei priimant Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių buvo vadovaujamasi pačios ieškovės nurodyta informacija, kad atsakovo A. C. Y., kurio gimimo vieta Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Apeliantė, pateikdama pirmosios instancijos teismui atitinkamą prašymą ir apeliacinės instancijos teismui adresuotą atskirąjį skundą, šiuose procesiniuose dokumentuose jau nurodo, kad skolininkas yra išvykęs į JAV, tiksli jo gyvenamoji ar turto buvimo vieta nėra žinoma, tačiau jis gali turėti turto kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Apeliantės teigimu, vykdomąjį raštą pagal Reglamentą Nr. 805/2004 ji siekia gauti tam, kad galėtų nustatyti, kiek ir kokio turto valstybėse narėse atsakovas gali turėti.
19. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad apeliantės siekiamo gauti Europos vykdomojo rašto paskirtis bei vienintelis jo išdavimo tikslas yra supaprastinti neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimą Europos Sąjungos erdvėje, atsisakant egzekvatūros procedūros. Taigi, šis dokumentas negali būti naudojamas kaip priemonė skolininko turto buvimo vietai nustatyti, t. y. skolininko turto paieškoms valstybėse narėse vykdyti. Tam egzistuoja kitokie instrumentai (kiekvienos valstybės narės turto registrai ir pan.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Reglamento Nr. 805/2004 20 straipsnio 2 dalį, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingoms vykdymo institucijoms kreditorius turi pateikti: a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją; ir b) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją; ir c) jei būtina, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją arba jo vertimo į valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, naudojamų teismo procese ten, kur reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, arba į kitą valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, nurodymu jai priimtą kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą, nei jos, valstybinę Europos bendrijos institucijos kalbą ar kalbas, kurią ji gali pripažinti pažymėjimui užbaigti. Vertimą patvirtina asmuo, įgijęs tam teisę vienoje iš valstybių narių.
20. Vadinasi, apeliantė, siekdama ginčo dokumento pagrindu nustatyti skolininko turto buvimo vietą, turėtų kreiptis į visų valstybių narių atitinkamas kompetentingas vykdymo institucijas, kiekvieną kartą pateikdama 20 straipsnio 2 dalyje išvardintas patvirtintas dokumentų kopijas, o tai pareikalautų ne tik pačios apeliantės, bet ir atitinkamų šiuos dokumentus išduodančių institucijų laiko bei finansinių sąnaudų, kurios šiuo konkrečiu atveju net ir nebūtų pagrįstai patiriamos (pateisinamos), nes tokio vykdomojo dokumento išdavimas nėra suderinamas su Reglamente nustatytu tikslu – supaprastinti neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimą valstybėse narėse.
21. Nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas už akių neatitinka neginčytino reikalavimo sampratos pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus. Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a-d punktuose yra nustatyti atvejai, kada reikalavimas laikomas neginčytinu. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.
22. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu, kaip tai apibrėžiama 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame (III) skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų, kurie susiję su procesinių dokumentų skolininkui įteikimo tvarka ir būdais.
23. Tokie procedūriniai reikalavimai numatyti 13-14 straipsniuose, kuriuose, be kita ko, yra aptarti dokumentų skolininkui įteikimo būdai, kurie laikytini tinkamu pranešimu apie bylos iškėlimą arba lygiavertį dokumentą. Šio reglamento 13 straipsnyje išvardyti atvejai, kuomet dokumentai įteikiami skolininkui patvirtinant jo gavimą, o 14 straipsnyje – dokumentų įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą.
24. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir jos procesinės eigos matyti, kad atsakovui A. C. Y. skirti procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo) buvo siunčiami ieškovės nurodytu kaip jo gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), o nepavykus jų įteikti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – išsiųsti į jo darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti.
25. Ieškovė 2018 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą byloje dalyvaujantiems asmenims skirtus procesinius dokumentus įteikti CPK 130 straipsnyje numatytu viešo paskelbimo būdu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, patalpinant atitinkamą informaciją specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taigi, atsakovui skirti procesiniai dokumentai ieškovės prašymu buvo įteikti CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka.
26. Tokiu atveju tampa aktualus Reglamento 14 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas apie dokumentų įteikimą skolininkui be jo patvirtinimo apie gavimą. Nė viename iš šiame straipsnyje esančių punktų nėra nurodyta, kad tinkamu įteikimu laikytinas pranešimo apie nagrinėjamą bylą viešas paskelbimas. Pagal a ir b punktus, įteikimas laikomas tinkamu, kai dokumentai įteikiami skolininko gyvenamosios vietos adresu kitam kartu gyvenančiam asmeniui, skolininko darbuotojams ir kt. Be to, Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta ir tai, kad įteikimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad Reglamento preambulės 13 punkte įsakmiai nurodoma, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, kuris laikomas šalies informavimu teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, to pakako sprendimui už akių priimti, bet nepakanka Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti. Tokiu atveju negalima pripažinti, kad atsakovas žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais, juo labiau kad ir jam siųstas sprendimas už akių nebuvo jam įteiktas. Atitinkamai, negalima ir tokia išvada, kad nepasinaudojimą CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo lėmė atsakovo sutikimas su teismo sprendimu ar jo pritarimas būtent tokiam ieškinio išnagrinėjimo rezultatui.
28. Taigi, apeliantės reikalavimas Reglamento Nr. 805/2004 taikymo kontekste negali būti laikomas neginčytinu, o atsakovui už akių priimtas teismo sprendimas neatitinka visų reikalavimų Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 648 str. Vykdomojo dokumento turinys