Viešųjų pirkimų sutarčių ginčų arbitruotinumas

Klausimas

Dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, arbitruotinumo

Suformuluota taisyklė

Naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 3 straipsnio 11 dalyje, kitaip nei iki tol galiojusioje įstatymo redakcijoje, ginčai, kylantys iš sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) priskirti komercinių (t. y. pagal bendrąją taisyklę arbitruotinų) ginčų kategorijai. Be to, kitaip nei iki 2012 m. birželio 30 d. galiojusios KAĮ redakcijos 11 straipsnyje, naujos redakcijos KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, o ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektiniu aspektu nearbitruotinų ginčų sąrašą neįtraukti. Įstatymų leidėjui naujos redakcijos KAĮ aiškiai išreiškus valią dėl ginčų, kylančių iš sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, arbitruotinumo, nėra teisinio pagrindo iš tokių sutarčių kylančius ginčus pripažinti nearbitruotinais vien dėl to, kad jie pagal savo pobūdį yra susiję su imperatyvių teisės normų taikymu ir poreikiu ginti viešąjį interesą, ar dėl to, kad egzistuoja rizika, jog imperatyvios teisės normos arbitražo teismo bus pritaikytos netinkamai, o arbitražo procese, atsižvelgiant į jo ypatumus, pareiškėjos vertinimu, nėra sukurti pakankami viešojo intereso apsaugos mechanizmai. Imperatyvios viešųjų pirkimų teisės normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją visais atvejais saisto ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl toks aiškinimas iš esmės paneigtų įstatymų leidėjo valią leisti iš viešųjų pirkimų sutarčių kylančius ginčus nagrinėti arbitraže. Pagal KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą komercinio ginčo apibrėžimą komerciniu ginču laikomas bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, taigi, komerciniu bendrąja prasme laikomas tiek ginčas dėl tokios sutarties sąlygų keitimo, tiek dėl sutarties vykdymo. Be to, tokio pobūdžio ginčų priskyrimas komercinių ginčų kategorijai įstatymų leidėjo nėra siejamas su tuo, ar ginčas kilęs dėl esminės sutarties sąlygos. Kita vertus, tai, kad šioje teisės normoje aiškiai išskirti būtent ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, leidžia padaryti išvadą, jog ginčai dėl viešųjų pirkimų procedūrų nepatenka į komercinio ginčo sąvoką pagal KAĮ ir todėl yra nearbitruotini. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei dėl konkretaus viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo pagal įstatymą reikia organizuoti naują viešojo pirkimo procedūrą, toks ginčas yra nearbitruotinas.