Viešojo pirkimo sutarties vienašalis nutraukimas

Klausimas

Dėl viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo perkančiosios organizacijos iniciatyva nesant pažeidimo

Suformuluota taisyklė

Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti kitus, nei Viešųjų pirkimų įstatyme ar CK nustatyti, vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus, nedraudžia į pirkimo sutartį įtraukti sąlygos dėl vienašalio sutarties nutraukimo nesant pažeidimo; kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumą, turi būti vertinama, ar jis atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintus principus ir tikslus. Viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo nesant sutarties pažeidimo sąlyga ir jos taikymas (sutarties nutraukimas) turi būti vertinami ir aiškinami ne tik sąžiningumo principo aspektu, bet ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, mutatis mutandis taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Viešojo pirkimo sutarties sąlyga, suteikianti teisę perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, nesant jos pažeidimo, ir sutarties nutraukimas ja remiantis negali būti vertinami atsietai nuo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų skaidrumo principo bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Iš Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio formuluotės matyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkančioji organizacija, todėl jai pavesta, pasveriant tiekėjų ir valstybės interesus, priimti racionaliausią sprendimą. Nors racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvo pažeidimas paprastai aktualus bylose dėl pirkimo procedūrų teisėtumo (be kita ko, pripažinus, kad šioje procedūroje buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai), neatmestinos situacijos, kai aplinkybės dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo netinkamai naudojant lėšas paaiškėja po kurio laiko, arba, pasikeitus teisiniam reguliavimui, perkančiosios organizacijos veiklos pobūdžiui (pvz., atsisakius tam tikrų funkcijų vykdymo) ar pan., tampa ekonomiškai nenaudinga tęsti sutartį. Nors konkreti sutartis ir nebūtų pripažinta negaliojančia dėl imperatyvių normų pažeidimo, paaiškėjus, kad tęsiant sutartį lėšos būtų naudojamos neracionaliai ir nenaudingai, sutarties nutraukimas galėtų būti vertinamas kaip priemonė racionalaus lėšų naudojimo principo veikimui užtikrinti. 226226226