2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asseco Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asseco Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asseco Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2023 m. vasario 3 d. sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2. Ieškovė nurodė, kad

ji buvo įtraukta į Sąrašą, remiantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023, kuria konstatuota, jog viešojo pirkimo „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimas ir diegimas“ procedūrų metu ieškovė apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 52 straipsnyje. Vykusiame pirkime buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas per paskutinius 3 metus ar nuo tiekėjo įregistravimo dienos būti įvykdžiusiam bent 1 sutartį, kuri atitiktų šiuos reikalavimus: vykdant sutartį buvo sukurta informacinė sistema ar lygiavertis technologinis sprendimas ir sutarties vertė ne mažesnė kaip 1 500 000 Eur su PVM. Ieškovė nurodė Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos modernizavimo ir įdiegimo paslaugų sutartį Nr. 15R-370, kurios vertė – 2 057 000 Eur, tačiau prie informacijos apie sutartį papildomai nenurodė, kad ją įvykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu. Pirkimo metu po papildomos atsakovės užklausos ieškovė pateikė papildytą įvykdytų sutarčių sąrašą, jame nurodė tris sutartis, kurios pagrindė atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui, tačiau dėl kito tiekėjo inicijuotos bylos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad nenurodydama, jog vieną iš kvalifikaciją pagrindžiančių sutarčių ieškovė vykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu, ieškovė apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, kaip ji suprantama pagal VPĮ 52 straipsnį. Ieškovė yra pateikusi kasacinį skundą dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, tačiau, nepaisant to, atsakovė automatiškai įtraukė ieškovę į Sąrašą.

3. Anot ieškovės, atsakovė neteisėtai automatiškai įtraukė ieškovę į Sąrašą, neatlikusi jokio individualaus vertinimo. Ne kiekvienas subjektas, formaliai pripažintas atsakingu už tam tikro pažeidimo padarymą, turi būti automatiškai įtraukiamas į Sąrašą – perkančioji organizacija prisiima atsakomybę įvertinti įtraukimo proporcingumą ir jo atitiktį šiuo institutu siekiamiems tikslams. Atsakovė šiuo atveju priėmė neteisėtą sprendimą, neatlikusi individualaus vertinimo, ar įtraukimas proporcingas ieškovės padarytai klaidai, kokių reabilitacijos priemonių, dėl kurių ieškovė gali būti laikoma „apsivaliusia“ nuo padaryto pažeidimo bei susigrąžinusia patikimumą, buvo imtasi. Ieškovės vertinimu, jos pateikta informacija negali būti laikoma melaginga VPĮ 52 straipsnio prasme ir bet kuriuo atveju ji negali būti laikoma nepatikima – bylą nagrinėję teismai turėjo analizuoti pirkime pateikto kvalifikacijos reikalavimo aiškumą, o ieškovės veiksmai nurodytame pirkime nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl jos nepatikimumo, piktybiškumo, nesąžiningumo ir tikslo suklaidinti atsakovę. Atsakovė nepagrįstai nesuteikė galimybės ieškovei pateikti informaciją apie VPĮ 46 straipsnio 10 dalies pagrindu įgyvendintas reabilitacijos priemonės ir priėmė sprendimą neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po teismų priimtų sprendimų ieškovė atsiėmė pasiūlymą pirkime, todėl perkančioji organizacija nusprendė ieškovės nešalinti iš pirkimo procedūrų, tačiau tai nepanaikina fakto, jog pirkimo metu buvo pateikta melaginga informacija. Atsakovė negali nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų. Teismai padarė išvadą, kad, jeigu toks tiekėjo elgesys ir nebūtų laikomas tyčiniu, tai nerūpestingumas, nurodant esminius duomenis apie savo patirtį, kurie turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimus viešajame pirkime, taip pat sudarytų pagrindą subjekto pašalinimui iš viešojo pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos tiekimo. Dėl to ieškovės argumentas, kad atsakovės sprendimas neatitinka ieškovės padarytos klaidos pobūdžio bei įtraukimo į Sąrašą tikslų, yra nepagrįstas. Reabilitacijos priemonių taikymas yra nukreiptas į ateities pirkimus, kurių metu perkančioji organizacija nusprendžia, ar įvykdytos priemonės yra pakankamos ir tiekėjas gali tęsti dalyvavimą pirkime ir laimėti pirkimą, tačiau jos neturi įtakos atsakovės sprendimui įtraukti į Sąrašą. Buvimas Sąraše yra laikinas, jis savaime neužkerta kelio dalyvauti pirkimuose ir juos laimėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės vykdytame pirkime formaliai nebuvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, nes pati ieškovė po teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo nepratęsė pasibaigusio pasiūlymo ir jo galiojimo užtikrinimo, tokiu būdu jį iš esmės atsiėmė ir pasitraukė iš pirkimo procedūrų (tad jau nebereikėjo papildomo ieškovės eliminavimą iš pirkimo įforminančio perkančiosios organizacijos sprendimo). Tačiau tai nekeičia realaus bei protingo situacijos vertinimo, kvalifikavimo ir neeliminuoja VPĮ 52 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, nes joms taikyti būtina esminė sąlyga – melagingos informacijos apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams pateikimas viešojo pirkimo metu (kartu ir teismo sprendimo, kuriuo būtų tai paneigta (nuginčyta) nebuvimas). Tokiai pozicijai pritaria ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri nagrinėjamoje byloje teismui 2022 m. balandžio 6 d. pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad aplinkybė, jog, sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, ieškovė savo pasiūlymą atsiėmė, negali būti pagrindas išvengti teisinės atsakomybės, t. y. būti išviešintam Sąraše už praeityje padarytą nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį, kadangi įtraukimas į Sąrašą turi priklausyti ne nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), bet tik nuo objektyvių konstatuotų aplinkybių (konstatavus melagingų duomenų pateikimą), todėl, nepaisant to, kad ieškovei, atsiėmus pasiūlymą, pavyko išvengti jos pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tai neturi turėti reikšmės atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, priimant sprendimus dėl jos įtraukimo į Sąrašą, siekiant pirmiau nurodyto tokio informavimo tikslo.

7. Teismas konstatavo, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2779-653/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023 buvo įvertintas ieškovės viešajame pirkime teiktos pasiūlyme informacijos pobūdis, taip pat ir visi tame teismo procese jos teikti atsikirtimai, argumentai ir motyvai, bei teismų pripažinta, kad pirkimo metu ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė melagingą informaciją apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, tai sudarė pagrindą pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja. Tokios teismų išvados, kurios įgijo res judicata (teismo išspręsta byla) galią bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, negali būti iš naujo vertinamos, kvestionuojamos ir peržiūrimos nei nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų, nei teismo, todėl, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 52 straipsnio nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą įtraukti ieškovę į Sąrašą.

8. Teismas nurodė, kad nei VPĮ, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog, prieš paskelbdama informaciją apie melagingą informaciją pirkime pateikusį teikėją, perkančioji organizacija turi pareigą ar teisę atlikti kokius nors papildomus veiksmus ar procedūras, be kita ko, įvertinti tiekėjo pateiktos melagingos informacijos pobūdį, padaryto pažeidimo mastą, sunkumą, įtraukimo į Sąrašą proporcingumą padarytam pažeidimui, priemones, kurių tiekėjas ėmėsi siekdamas pašalinti neigiamus padaryto pažeidimo padarinius ir pan., taip pat nenumato atitinkamos informacijos neskelbimo Sąraše galimybės ir nesuteikia perkančiajai organizacijai jokios diskrecijos vertinti, ar konkrečiu atveju įtraukti melagingą informaciją pateikusį tiekėją į Sąrašą, ar jo neįtraukti, kaip ieškinyje teigia atsakovė. Pagal VPĮ 52 straipsnio nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą įtraukimas į Sąrašą iš esmės yra automatinis ir atliekamas vien dėl paties melagingos informacijos pateikimo pirkimo metu fakto.

9. Teismas pažymėjo, kad tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2023 m. sausio 26 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C 682/21, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovė, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2023 pateikti išaiškinimai apima situacijas, kai kalbama apie tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė (jungtinės veiklos partnerių, kartu teikusių bendrą pasiūlymą, sudariusių, vykdžiusių, pažeidusių viešojo pirkimo sutartį), automatinio įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negalimumą, perkančiajai organizacijai individualiai neįvertinus, ar atskiras ir konkretus tiekėjų grupės narys (partneris) apskritai savo veiksmais prisidėjo (kokia apimtimi), lėmė netinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir galiausiai jos pažeidimą, o jeigu taip – nesuteikus konkrečiam, atskirai kiekvienam iš tiekėjų grupės narių galimybės įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Nagrinėjamoje byloje kalbama ne apie viešojo pirkimo sutarties pažeidimą, o apie melagingos informacijos dar tebevykstančiame viešajame pirkime pateikimą, ir situaciją, kai pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ne tiekėjų (ūkio subjektų) grupė – jungtinės veiklos partneriai, o viena ieškovė savarankiškai, vienasmeniškai (vienas tiekėjas), atitinkamai, pažeidimą, lėmusį perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo panaikinimą, o galiausiai ir ieškovės pasitraukimą iš pirkimo procedūrų (melagingos informacijos pateikimą) padarė viena ieškovė. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovės nurodytu ESTT prejudiciniu išaiškinimu negalima remtis nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovės ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas neatsižvelgė į įtraukimo į Sąrašą procedūrą ir jos eigą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą procedūra vyksta trimis etapais. Pirma, nustatomas melagingos informacijos pateikimo faktas. Antra, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija sprendžia dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo proporcingumo: gali nuspręsti pašalinti tiekėją iš pirkimo arba nepašalinti. Trečia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija įtraukia tiekėją į sąrašą, jeigu egzistuoja dvi pirmosios sąlygos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant melagingos informacijos pateikimo klausimą, pasibaigė ieškovės pasiūlymo galiojimas ir ieškovė jo nepratęsė, todėl atsakovė nesprendė ieškovės pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos klausimo ir, atitinkamai, praleido antrosios sąlygos vertinimą. Jeigu atsakovė būtų vertinusi ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrįstumą, ji būtų turėjusi vadovautis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi ir įvertinti tokio sprendimo proporcingumą. Būtent pašalinimo arba nepašalinimo iš pirkimo proporcingumas būtų nulėmęs ieškovės įtraukimą arba neįtraukimą į Sąrašą.

10.2. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-433-790/2022, tačiau neatsižvelgė į tai, kad toje byloje buvo nagrinėtos visiškai kitokios aplinkybės, t. y. tiekėjas ginčijo sprendimą dėl pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir tiekėjo įtraukimo į Sąrašą, neginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją iš pirkimo ir, atitinkamai, sutikdamas su tokio sprendimo proporcingumu.

10.3. Dėl individualių šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių nebuvus poreikio atsakovei priimti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo ir, atitinkamai, vertinti tokio pašalinimo proporcingumą. Tačiau tai nereiškia, kad sprendimas įtraukti į Sąrašą galėjo būti priimtas automatiškai ir praleidžiant proporcingumo vertinimą. Sprendimas įtraukti į Sąrašą gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu melagingą informaciją pateikusio tiekėjo pašalinimas iš pirkimo būtų buvęs proporcingas.

10.4. Sprendimas įtraukti tiekėją į Sąrašą yra ne tik sprendimo dėl tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga pasekmė, kaip neteisingai konstatavo teismas. Antroji tokio sprendimo priėmimo būtinoji sąlyga – tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūrų, o tai yra daroma tik prieš tai pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį įvertinus tokio sprendimo proporcingumą tiekėjo veiksmams.

10.5. Ieškovės pateiktos informacijos atsakovė nelaikė melaginga ir tokios pozicijos laikėsi iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Atsakovė vertino, kai tai yra klaida, kuri galėjo būti nulemta ir atsakovės parengtų pirkimo dokumentų nepakankamo aiškumo ir kuri apskritai neturėjo jokio poveikio ieškovės pasiūlymo vertinimui, nes ieškovė bet kuriuo atveju turėjo pirkime reikalaujamą kvalifikaciją. Šioje byloje atsakovė taip pat neįrodinėjo ieškovės nepatikimumo, o tai yra reikšminga įtraukiant į Sąrašą.

10.6. Teismo vertinimu, ESTT sprendimas neva yra aktualus tik jungtinės veiklos partnerių atžvilgiu. Dėl to teismas nusprendė, kad įtraukimo į sąrašus taisyklės yra skirtingai taikomos skirtingoms dalyvavimo pirkime formoms, t. y. individuliai dalyvaujančiam subjektui ir jungtinės veiklos pagrindais dalyvaujantiems subjektams. Toks teismo išaiškinimas prieštarauja vienai iš esminių viešųjų pirkimų taisyklių, kad visos dalyvavimo pirkime formos yra lygiavertės ir tiekėjai negali būti diskriminuojami dėl pasirinktos dalyvavimo formos. Juo labiau kad ESTT sprendimas nėra vienintelė ESTT praktika neprivalomų pašalinimo pagrindų taikymo klausimu ir konkrečiai – dėl pašalinimo iš pirkimo dėl melagingos informacijos.

10.7. ESTT sprendime išaiškino, kad sprendimas įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti visiškai automatinis, t. y. kaip kito sprendimo procedūrinė pasekmė ar rezultatas. Tai reiškia, kad ne kiekvienas subjektas, formaliai pripažintas atsakingu už tam tikro pažeidimo padarymą, turi būti automatiškai įtraukiamas į Sąrašą. Įtraukimo į Sąrašą procedūra nėra automatinė. Perkančioji organizacija prisiima atsakomybę įvertinti įtraukimo proporcingumą ir jo atitiktį šiuo institutu siekiamiems tikslams.

11. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

11.1. Vykdytame pirkime formaliai nebuvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, nes pati ieškovė po teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo nepratęsė pasibaigusio pasiūlymo ir jo galiojimo užtikrinimo, tokiu būdu jį iš esmės atsiėmė ir pasitraukė iš pirkimo procedūrų (tad jau nebereikėjo papildomo ieškovės eliminavimą iš pirkimo įforminančio perkančiosios organizacijos sprendimo).

11.2. Įteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo įvertintas ieškovės viešajame pirkime pateiktos pasiūlyme informacijos pobūdis, taip pat ir visi tame teismo procese jos teikti atsikirtimai, argumentai ir teismų pripažinta, kad pirkimo metu ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė melagingą informaciją apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Tokios teismų išvados, kurios įgijo res judicata galią bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, negali būti iš naujo vertinamos, kvestionuojamos ir peržiūrimos nei nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų, nei teismo. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 52 straipsnio nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą įtraukti ieškovę į Sąrašą.

11.3. Įtraukimas į Sąrašą yra specialioji norma bendrojo teisės principo, įtvirtinto VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, taigi proporcingumo principas pagal VPĮ turi būti taikomas tik nepatekusių į Sąrašą subjektų atžvilgiu.

11.4. Tiek ESTT jurisprudencijoje, tiek naujausiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai apima situacijas, kai kalbama apie tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė – jungtinės veiklos partnerių, kartu teikusių bendrą pasiūlymą, sudariusių, vykdžiusių, pažeidusių viešojo pirkimo sutartį, automatinio įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negalimumą, perkančiajai organizacijai individualiai neįvertinus, ar atskiras ir konkretus tiekėjų grupės narys (partneris) apskritai savo veiksmais prisidėjo, kokia apimtimi nulėmė netinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir galiausiai jos pažeidimą, o jeigu taip – nesuteikus konkrečiam, atskirai kiekvienam iš tiekėjų grupės narių galimybės įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama situacija, kai pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ne tiekėjų (ūkio subjektų) grupė – jungtinės veiklos partneriai, o viena ieškovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas tiekėjo įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

15. Byloje nustatyta, kad atsakovė (perkančioji organizacija) atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo tarptautinės vertės pirkimas“ Nr. 558456. Perkančioji organizacija 2022 m. liepos 27 d. paskelbė pirkimo rezultatus ir pirkimo laimėtoja pripažino ieškovę UAB „Asseco Lietuva“. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kita konkurse dalyvavusi tiekėja UAB „iTree Lietuva“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti 2022 m. liepos 27 d. pirkime priimtą sprendimą pripažinti UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą laimėjusiu ir atmesti šios tiekėjos pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu tiekėjos UAB „iTree Lietuva“ pretenziją atmetė. Tiekėja UAB „iTree Lietuva“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą UAB „Asseco Lietuva“ pripažinti laimėjusia viešąjį pirkimą „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo tarptautinės vertės pirkimas“.

16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad ieškovė UAB „Asseco Lietuva“, nenurodydama, jog kartu su pasiūlymu pateiktame pirminiame įvykdytų sutarčių sąraše nurodytą sutartį Nr. 15R-370 ji įvykdė ne viena, taip pateikė melagingą informaciją, t. y. sąmoningai melagingai nurodė atitikties duomenis apie įvykdytos sutarties vertę, nutylėdama reikšmingas pirkimo rezultatams aplinkybes apie tai, kad tokios apimties sutartį įvykdė ne savo jėgomis, siekdama jai palankaus perkančiosios organizacijos sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Asseco Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023 peržiūrėjimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

17. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ieškovė 2023 m. vasario 1 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad: „UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo pateikto 2021 m. rugsėjo 27 d. galiojimas ir galiojimo užtikrinimas yra pasibaigęs 2022 m. spalio 1 d.; atsižvelgiant į laiką, praėjusį po pasiūlymo pateikimo, pasikeitusias resursų pasitelkimo projektams įgyvendinti sąlygas ir esamą situaciją, UAB „Asseco Lietuva“ savo pasiūlymo galiojimo buvusiomis sąlygomis nepratęsia ir prašo tolesnėse procedūrose jo nevertinti“.

18. Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. ginčijamu sprendimu įtraukė ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

19. Ieškovė 2023 m. vasario 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išbraukti iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo, kuriame paaiškino įgyvendintas reabilitacijos priemones.

20. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. raštu atsisakė išbraukti ieškovę iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo, nurodydama, kad reabilitacijos priemonės yra reikšmingos dalyvavimui viešojo pirkimo konkursuose ateityje, o atsakovė neturi duomenų, galinčių paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus faktus dėl ieškovės pateiktos informacijos melagingumo.

21. Ieškovė 2023 m. kovo 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės 2023 m. vasario 3 d. sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

22. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (ne)pagrįstumo

23. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir kvestionuodama atsakovės sprendimą įtraukti ją į Sąrašą, apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą visų pirma yra nustatomas melagingos informacijos pateikimo faktas; antra, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija sprendžia dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo proporcingumo; trečia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija įtraukia tiekėją į sąrašą, jeigu egzistuoja dvi pirmosios sąlygos. Šiuo atveju, sprendžiant melagingos informacijos pateikimo klausimą, pasibaigė ieškovės pasiūlymo galiojimas ir ieškovė jo nepratęsė, todėl atsakovė nesprendė ieškovės pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos klausimo ir, atitinkamai, praleido antrosios sąlygos vertinimą. Jeigu atsakovė būtų vertinusi ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrįstumą, ji būtų turėjusi vadovautis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi ir įvertinti tokio sprendimo proporcingumą. Apeliantės įsitikinimu, nors šiuo konkrečiu atveju nebuvus poreikio atsakovei priimti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo ir, atitinkamai, vertinti tokio pašalinimo proporcingumą, tai nereiškia, kad sprendimas įtraukti į Sąrašą galėjo būti priimtas automatiškai, praleidžiant proporcingumo vertinimą. Anot apeliantės, sprendimas įtraukti į Sąrašą gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu melagingą informaciją pateikusio tiekėjo pašalinimas iš pirkimo būtų buvęs proporcingas.

24. Tiekėjo pašalinimo pagrindai reglamentuoti VPĮ 46 straipsnyje. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

25. Pažymėtina tai, kad, priešingai nei anksčiau (iki 2017 m. liepos 1 d.) galiojusiame viešųjų pirkimų reguliavime, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Taigi perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Perkančioji organizacija gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

27. VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį: 1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas; 2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data; 3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą (VPĮ 52 straipsnio 4 dalis).

28. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021).

29. Aptartų VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 149 punktas). Ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 53 punktą).

31. ESTT yra pasisakęs, kad perkančiųjų organizacijų įgaliojimai spręsti dėl to, ar tiekėjas turėtų būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, grindžiami siekiu joms sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta Antrepriză de Construcţii şi Montaj 93 SA, C-267/18).

32. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2779-653/2022 konstatavo, kad ieškovė (tiekėja) UAB „Asseco Lietuva“, nenurodydama, jog kartu su pasiūlymu pateiktame pirminiame įvykdytų sutarčių sąraše nurodytą sutartį Nr. 15R-370 ji įvykdė ne viena, taip pateikė melagingą informaciją, t. y. sąmoningai melagingai nurodė atitikties duomenis apie įvykdytos sutarties vertę, nutylėdama reikšmingas pirkimo rezultatams aplinkybes apie tai, kad tokios apimties sutartį įvykdė ne savo jėgomis, siekdama jai palankaus perkančiosios organizacijos sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi Nr. eCIK-263/2023 atsisakė priimti UAB „Asseco Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

33. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, jau yra konstatuota, kad ieškovė perkančiajai organizacijai (atsakovei) pateikė melagingą informaciją apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui (VPĮ 47 straipsnis), tai buvo pagrindas pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB „Asseco Lietuva“ pripažinimo pirkimo laimėtoja. Tokios teismų padarytos išvados nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojamos ir (ar) iš naujo vertinamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šios aplinkybės nėra (negali būti) nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje spręstina tik dėl teisinių padarinių, konstatavus melagingos informacijos pateikimo faktą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės (ieškovės) skundo argumentai dėl pateiktos informacijos kvalifikavimo melaginga nevertinami.

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2023 palikus nepakeistą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo konstatuotas ieškovės pateiktos informacijos melagingumo faktas, ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2023 m. vasario 1 d. pateikė atsakovei prašymą, nurodydama, kad UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo, pateikto 2021 m. rugsėjo 27 d., galiojimas ir galiojimo užtikrinimas yra pasibaigę 2022 m. spalio 1 d., ir ji, atsižvelgusi į laiką, praėjusį po pasiūlymo pateikimo, pasikeitusias resursų pasitelkimo projektų įgyvendinimui sąlygas ir esamą situaciją, savo pasiūlymo galiojimo buvusiomis sąlygomis nepratęsia ir prašo tolesnėse procedūrose jo nevertinti. Taigi tokiu savo pasirinkimu ieškovė iš esmės atsiėmė konkursui pateiktą savo pasiūlymą ir pasitraukė iš tolesnių pirkimo procedūrų, o atsakovei (perkančiajai organizacijai) neliko teisinio pagrindo priimti sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos, t. y. sprendimu įforminti ieškovės eliminavimą iš pirkimo, nes ši iš pirkimo pasitraukė pati.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, kad atsakovė (perkančioji organizacija) nesprendė (nepriėmė sprendimo) dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos, taip pat nevertino ieškovės pašalinimo iš pirkimo proporcingumo, nulėmė būtent pačios ieškovės elgesys (veiksmai), t. y. konkursui pateikto pasiūlymo atsiėmimas ir pasitraukimas iš tolesnių pirkimo procedūrų. Ieškovei pratęsus savo pasiūlymo galiojimo terminą buvusiomis sąlygomis, atsakovė būtų turėjusi pareigą tiek spręsti dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo, tiek vertinti tokio pašalinimo proporcingumą.

36. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pažymėjo tai, kad, nors šiuo atveju nebuvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, tačiau tai neeliminuoja VPĮ 52 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, nes joms taikyti būtina esminė sąlyga – melagingos informacijos apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams pateikimas viešojo pirkimo metu (kartu ir teismo sprendimo, kuriuo būtų tai paneigta, nebuvimas). Nei VPĮ, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad, prieš paskelbdama informaciją apie melagingą informaciją pirkime pateikusį teikėją VPĮ 52 straipsnyje nustatyta tvarka, perkančioji organizacija turi pareigą ar teisę atlikti kokius nors papildomus veiksmus ar procedūras, be kita ko, įvertinti tiekėjo pateiktos melagingos informacijos pobūdį, padaryto pažeidimo mastą, sunkumą, įtraukimo į Sąrašą proporcingumą padarytam pažeidimui, priemones, kurių tiekėjas ėmėsi, siekdamas pašalinti neigiamus padaryto pažeidimo padarinius ir pan., taip pat nenumato atitinkamos informacijos neskelbimo Sąraše galimybės ir nesuteikia perkančiajai organizacijai jokios diskrecijos vertinti, įtraukti konkrečiu atveju melagingą informaciją pateikusį tiekėją į Sąrašą ar jo neįtraukti.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde akcentuojamas proporcingumo principas taikytinas sprendžiant tiekėjo pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos klausimą, o ne (ne)įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą klausimą. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad perkančioji organizacija nesprendė ieškovės pašalinimo iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos klausimo, nes ieškovė (tiekėja) savo iniciatyva pasitraukė iš tolesnių pirkimo procedūrų. Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai objektyviai nebuvo pagrindo vertinti ieškovės pašalinimo iš pirkimo proporcingumą.

38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos į bylą pateiktoje išvadoje išdėstytiems argumentams, kad VPĮ (inter alia, jo 52 straipsnis) nenumato galimybės perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti – įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ar ne, jeigu yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas. Aplinkybė, kad, sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, ieškovė savo pasiūlymą atsiėmė, negali būti pagrindas išvengti neigiamų teisinių padarinių (būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše) už nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį. Įtraukimas ar ne į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neturi priklausyti nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), tai gali lemti tik objektyvios aplinkybės (konstatuotas melagingų duomenų pateikimas). Taigi, nepaisant to, kad ieškovei, atsiėmusiai pasiūlymą, pavyko išvengti jos pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tai neturi reikšmės atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, priimant sprendimus dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Pažymėtina tai, kad, teikdamas pasiūlymą, tiekėjas prisiima su pasiūlymo pateikimu susijusias pasekmes – laimėjimo atveju įsipareigoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teikti teisingus ir patikimus duomenis, pateikęs melagingus duomenis (ar nuslėpęs tam tikrą informaciją) prisiima pasekmes – būti įtrauktam į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su informavimo VPĮ 52 straipsnio nustatyta tvarka tikslais.

39. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, nustačius atitinkamas sąlygas (prielaidas) dėl nesąžiningų ūkio subjekto veiksmų, perkančioji organizacija neturi pasirinkimo ir privalo informaciją nuslėpusį ar pateikusį melagingą informaciją tiekėją įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, pvz., šalių ginčas dėl to negali būti baigtas taikiu susitarimu, kuriuo aptariama perkančiosios organizacijos pareiga būtų paneigta. VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu pirmiausiai siekiama užkardyti nesąžiningą ūkio subjektų varžymąsi pirkimo procedūrose, be to, kad kitos perkančiosios organizacijos turėtų reikiamą informaciją, spręsdamos dėl atitinkamo tiekėjo pašalinimo iš kitų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu. Kitaip tariant, tokios informacijos išviešinimas reikalingas siekiant užtikrinti VPĮ nustatyto imperatyvaus reikalavimo pašalinti tokį tiekėją iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų per nustatytą laikotarpį vykdymą. Dėl to apeliantės (ieškovės) argumentai, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, priimdama ginčijamą sprendimą įtraukti tiekėją į Sąrašą, turėjo atlikti papildomą, individualų situacijos vertinimą proporcingumo principo taikymo prasme, be kita ko, įvertinti vienokias ar kitokias ieškovės taikytas „apsivalymo“ priemones, atmetami kaip nepagrįsti.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos priemonės (sankcijos) už nesąžiningą elgesį pirkimo procedūros metu (t. y. melagingų duomenų pateikimą), nes įtraukimas į Sąrašą nulemia ribojimus tik tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose, be to, tokios sankcijos taikymas neužkerta kelio apeliantei (ieškovei) nurodytu laikotarpiu apskritai dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose (ieškovė turi galimybę dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose, pagrįsdama taikomas „apsivalymo“ priemones).

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovės ginčijamo atsakovės priimto sprendimo teisėtumo, nėra pagrindo remtis ieškovės įvardytu ESTT 2023 m. sausio 26 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-682/21, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

42. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pažymėjo tai, kad įvardytame ESTT sprendime pateikti išaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė (apeliantė), suformuluoti situacijai, kai pirkime dalyvauja tiekėjas, kurį sudaro ūkio subjektų grupė (jungtinės veiklos partneriai, kartu teikę bendrą pasiūlymą, sudarę, vykdę, pažeidę viešojo pirkimo sutartį). Tokiu atveju negalimas automatinis visų grupės subjektų įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perkančioji organizacija turi individualiai įvertinti, ar atskiras ir konkretus tiekėjų grupės narys (partneris) apskritai savo veiksmais prisidėjo, kokia apimtimi nulėmė netinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir, galiausiai, jos pažeidimą; jeigu taip – konkrečiam, atskirai kiekvienam iš tiekėjų grupės narių turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovės (apeliantės), kuri viešame pirkime dalyvavo vienasmeniškai, ne ūkio subjektų grupėje, ne su jungtinės veiklos partneriais, įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kai yra akivaizdu, jog informaciją, atitinkančią melagingos informacijos viešuosiuose pirkimuose apibrėžtį, pateikė būtent ieškovė (apeliantė) ir, atitinkamai, pažeidimą (melagingos informacijos pateikimą), nulėmusį perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo (laimėtojo nustatymo) panaikinimą, taip pat ieškovės pasitraukimą iš pirkimo procedūrų, padarė viena ieškovė, veikdama kaip individualus tiekėjas.

43. Nurodytu ESTT prejudiciniu išaiškinimu yra siekiama pabrėžti, kad tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ar sutartį vykdo ne vienas tiekėjas, o tiekėjų grupė (keli partneriai), proporcingumo bei atvirumo konkurencijai principų neatitinka automatinis visų tokios grupės narių įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatlikus individualaus kiekvieno iš grupės narių dalyvavimo pirkime, sutarties vykdyme įvertinimo, be kita ko, neįvertinus, ar apskritai tas konkretus grupės narys, partneris turėjo galimybę pradėti savo viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymą, koks buvo (turėjo būti) konkretaus grupės nario indėlis į sutarties vykdymą, ar apskritai to tiekėjų grupės nario veiksmai (neveikimas) turėjo kokios nors įtakos galutiniam rezultatui (pvz., esminiam sutarties pažeidimui, nulėmusiam sutarties nutraukimą), nesuteikus kiekvienam iš grupės narių galimybės įrodyti, jog jis niekaip nedalyvavo ir objektyviai negalėjo dalyvauti pirkimo sutarties pažeidime, galiausiai ir nulėmusiame viešojo pirkimo sutarties nutraukimą bei tokio nutraukimo teisinio padarinio – įtraukimo į Nepateikimų tiekėjų sąrašą – taikymą.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškai vertinami ir įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą atvejai, kai pirkime dalyvauja ne vienas tiekėjas, o ūkio subjektų grupė. Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukiamas tiekėjas, kaip tai apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje. Tiekėjo sąvoka apima ir ūkio subjektų grupes, kurios suprantamos ne tik kaip bendradarbiavimas jungtinėje veikloje (partnerystė), bet ir kitas formas (subtiekėjų pasitelkimas ar rėmimasis ūkio subjektų pajėgumu). Tačiau aplinkybė, kad tiekėjas konkrečiame pirkime pasitelkia subtiekėjus ar kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, ir būtent šie tretieji asmenys pateikia melagingą informaciją, savaime nereiškia, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti automatiškai traukiami ne tik melagingą informaciją pateikę subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, bet ir pats tiekėjas. Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija turi įvertinti tiekėjo ir jo subrangovų ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, veiksmus atskirai. Bet kuriuo atveju perkančioji organizacija turi būti aktyvi ir siekti išsiaiškinti dėl tiekėjo, jo subrangovo ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, pateiktos melagingos informacijos, t. y. perkančioji organizacija, nustačiusi, kad galimai yra pateikta melaginga informacija, turi kreiptis į tiekėją ir prašyti pateikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Perkančioji organizacija, tik gavusi šią informaciją, gali priimti galutinį sprendimą dėl informacijos pripažinimo melaginga ir atitinkamų subjektų įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Taigi įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą iš esmės priklauso nuo to, ar tiekėjas veikė aktyviai (tikrino subrangovo pateiktą informaciją, kreipėsi į jį papildomai, patikrino viešai prieinamą informaciją ir pan.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas tiekėjo įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

48. Atsakovė į bylą nėra pateikusi bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Laima Ribokaitė

Vigintas Višinskis