2022 m. sausio 13d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2189-653/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atliktą vienašalį įskaitymą, priteisti ieškovei 230 381,32 Eur skolą už atliktus darbus, 12 169,18 Eur palūkanas.

2. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.

4. Teismas nurodė, kad Pirkimo sutarties keitimas, neatliekant naujos pirkimo procedūros, gali būti vykdomas tik Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnyje numatytais atvejais. Jeigu pirkimo sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas.

5. Teismas nurodė ir tai, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi.

6. Atsižvelgdamas į paminėtą reglamentavimą, teismas sprendė, kad taikos sutarties sąlygos neleidžia daryti išvados, jog tokia sutartis nepažeis viešojo pirkimo principų ir imperatyvių įstatymo normų.

7. Teismas nurodė, kad Taikos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovė sumoka ieškovei 145 000 Eur. Nei iš taikos sutarties sąlygų, nei iš kitų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti už ką ir kodėl atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei nurodytą pinigų sumą; jei už tam tikrus taikos sutartyje neįvardintus statybos darbus – neaišku už kokį ginčo laikotarpį atsakovė neturi mokėti ieškovei delspinigių, kokiu pagrindu ieškovė atleista nuo delspinigių sumokėjimo, už kokį laikotarpį atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei delspinigius ir kodėl ši prievolė nėra aptarta taikos sutartyje.

8. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 3.3 punktas, kuriuo šalys pakeičia visus ankstesnius susitarimus, taip pat neatitinka viešojo pirkimo principų ir viešojo pirkimo sutarties keitimo teisinio reglamentavimo.

9. Teismas pažymėjo, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO taikos sutartis pateikta tokiu formatu, kad nėra galimybės įsitikinti, ar ją pasirašė abi sutarties šalys.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė AB „Panevėžio keliai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Perkančiosios organizacijos taikomų netesybų mažinimas nėra viešojo pirkimo sutarties keitimas. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pažymėta, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų ir pan. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad patvirtinus Taikos sutartį būtų pažeistos imperatyvios viešojo pirkimo sutarties keitimą reglamentuojančios nuostatos ar kad Taikos sutartimi šalys pažeistų viešųjų pirkimų principus.

10.2. Taikos sutartis buvo sudaryta ir prašoma patvirtinti išimtinai tik ieškiniu pareikštų reikalavimų apimtyje. Teismo nagrinėjamas ginčas kilo dėl šalių išsiskyrusios pozicijos atsakovės taikytų delspinigių atžvilgiu – ieškovė nesutiko su atsakovės taikytais delspinigiais ir jų dydžiu bei prašė priteisti 230 381,32 Eur sumą (įskaitytus delspinigius), o atsakovė laikėsi pozicijos, kad delspinigiai taikyti ir įskaityti pagrįstai. Šalims pasiekus kompromisą dėl netesybų dydžio, Taikos sutartimi šalys susitarė dėl dalies delspinigių forma įskaitytų piniginių lėšų grąžinimo ieškovei, t. y. 145 000 Eur sumos sumokėjimo ieškovei. Vien iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, taip pat šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu yra visiškai aišku, už ką ir kodėl atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 145 000 Eur sumą. Šalių ginčas teisme vyko išimtinai tik dėl atsakovės taikytų netesybų. Vertinant šalių procesinių dokumentų turinį, pateiktus įrodymus, paaiškinimus, visiškai akivaizdu, kad šalys, tarpusavio nuolaidų būdu, pasiekė kompromisą dėl taikytų netesybų dydžio.

10.3. Taikaus susitarimo esmė yra ne išsiaiškinti tikslaus dienų, už kurias taikyti / netaikyti delspinigiai skaičiaus, bet surasti abi šalis tenkinančią netesybų sumą, t. y. tokią sumą, kuri šalims, viena kitos atžvilgiu padarius nuolaidas, sudarytų pagrindą nutraukti prasidėjusius ginčus, leistų pasiekti tarp šalių taiką bei pusiausvyrą. Susitarimas dėl tikslaus laikotarpio, už kurį delspinigiai neturėtų būti taikomi, galimai netgi neįmanomas. Byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismui teiktų paaiškinimų metu buvo atskleista (ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai), kad vėlavimas vykdyti sutartį buvo nulemtas nuo ieškovės (ar net abiejų šalių) nepriklausančių aplinkybių, todėl teismui turėjo būti aišku, kokiu pagrindu šalys taikiai susitaria dėl dalies įskaitytų netesybų grąžinimo (sumokėjimo) ieškovei.

10.4. Taikos sutarties 3.3 punktas apima tik ginčo dalyką ir nėra susijęs su jokiomis kitomis šalių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš sudarytos sutarties, t. y. jokių sutarties pakeitimų nenumato. Taikos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad „Sutartis (Taikos sutartis) sujungia ir panaikina visus ankstesnius Šalių susitarimus dėl šios Sutarties (Taikos sutartis) dalyko, ir įtvirtina visas Šalių sulygtas sąlygas dėl šios Sutarties (Taikos sutartis) dalyko“. Tokia taikos sutarties sąlyga parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, kurioje tokio (panašaus) pobūdžio sąlygos buvo pripažintos teisėtomis ir nesudarančios pagrindo netvirtinti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų taikos sutarčių.

10.5. Teismui pateikta Taikos sutartis šalių buvo tinkamai pasirašyta el. parašais. Abiejų šalių parašai, jų statusas, netgi pasirašymo laikas yra aiškiai matomi atsidarius šalių teismui ADOC formatu pateiktą dokumentą (Taikos sutartį). ADOC – el. parašu pasirašomas elektroninio dokumento formatas. Šis formatas atitinka Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus „Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0“ reikalavimus.

11. Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Nurodė, kad d su ieškovės atskiruoju skundu sutinka ir palaiko jos prašymą teismui. Priskaičiuotų netesybų, net jei jos įtvirtintos pirkimo sutartyje, mažinimas nėra viešojo pirkimo sutarties keitimas, kurį draudžia VPĮ. Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Šalys taikos sutartį sudarė teismui pareikštų reikalavimų apimtyje. Taikos sutartis teismui pateikta tinkamai pasirašyta, tai matyti iš taikos sutarties ADOC formato dokumento. Šis formatas atitinka Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus „Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0“ reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška ir ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

16. Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, argumentuodamas tuo, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas VPĮ, be to, taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, tuo tarpu šalys taikos sutarties 1.1 punktu susitarė, kad atsakovė sumoka ieškovei 145 000 Eur, tačiau nei iš taikos sutarties sąlygų, nei iš kitų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti už ką ir kodėl atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei nurodytą pinigų sumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, konstatuoja, kad tokie pirmosios instancijos argumentai yra nepagrįsti.

19. Teismų praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį. Tačiau tokiose bylose teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

20. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, vadovaujantis „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožų 16,80–17,64 km ir 20,84–21,50 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ viešojo pirkimo rezultatais, ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 7 d. sudarė pirkimo sutartį, kuri įsigaliojo 2019 m. kovo 22 d. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti ir suderinti kelio A14 rekonstravimo techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus statybos darbus bei užsakovui perduoti su tuo susijusią dokumentaciją. Darbai sutarčiai įsigaliojus turėjo būti baigti iki 2020 m. gegužės 22 d., tačiau faktiškai buvo baigti praleidus nurodytą terminą – 2020 m. liepos 20 d. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu informavo, jog už vėluojamus atlikti darbus laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. priskaičiavo 230 381,32 Eur delspinigių, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovės 2020 m. liepos 31 d. atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros, o 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė atliko įskaitymą, t. y. apmokėjo sąskaitą, išskaičiusi iš jos priskaičiuotus delspinigius. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, darbų vėlavimą, ieškovės manymu, sąlygojo atsakovės netinkamas veikimas ir (ar) neveikimas, prasidėjusios pandemijos padariniai, todėl nesutinka su jai priskaičiuotais delspinigiais, atliktu įskaitymu, prašydama paminėtą įskaitymą pripažinti negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 230 381,32 Eur skolą už atliktus darbus ir 12 169,18 Eur palūkanas už laiku neapmokėtus darbus.

21. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl šalių išsiskyrusios pozicijos, atsakovei apskaičiavus delspinigius ieškovei ir juos įskaičius, t. y. ieškovė nesutiko su atsakovės taikytais delspinigiais ir jų dydžiu bei prašė priteisti 230 381,32 Eur sumą (įskaitytus delspinigius), tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad delspinigiai taikyti ir įskaityti pagrįstai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčas byloje yra kilęs ne dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo, o dėl sutarties vykdymo procese taikytų ir įskaitytų netesybų ir jų dydžio.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčuose, kylančiuose iš viešojo pirkimo teisinių santykių, šalių sutartos netesybos gali būti mažinamos. Teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas. Netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas, išskyrus išimtines, išskirtines situacijas, kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

23. Taigi, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad tiek perkančioji organizacija (atsakovė), tiek ir tiekėjas (ieškovė) taikos sutartimi kompromiso būdu gali susitarti dėl konkretaus netesybų dydžio, jų mažinimo ir toks susitarimas, įtvirtintas teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra įstatymo imperatyviai reglamentuojamas viešojo pirkimo sutarties keitimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šalys taikos sutartį sudarė pareikštų reikalavimų apimtyje. Kaip minėta, pareikštu ieškiniu, be reikalavimo pripažinti ieškovės atliktą įskaitymą neteisėtu, taip pat buvo prašoma priteisti iš atsakovės 230 381,32 Eur skolą, kurią sudaro šalių sudarytos sutarties vykdymo eigoje ieškovės atžvilgiu taikytos ir įskaitytos netesybos, 12 169,18 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad šalys tarpusavio nuolaidų būdu pasiekė kompromisą dėl taikytų netesybų dydžio ir sutarė, kad atsakovė jas sumažins ir sumokės ieškovei ne ieškiniu reikalautą 230 381,32 Eur, o 145 000 Eur sumą, nereiškia, kad šalys taikos sutartį sudarė ne pareikštų reikalavimų apimtyje.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nei iš taikos sutarties sąlygų, nei iš kitų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti už ką ir kodėl atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 145 000 Eur sumą. Priešingai, įvertinus tiek bylos duomenis, tiek šalių argumentus, visiškai aišku ir akivaizdu, kad šalių taikos sutartyje nurodyta 145 000 Eur suma yra šalių tarpusavio nuolaidų, derybų ir kompromiso būdu pasiektas susitarimas sumokėti ieškovei dalį reikalautos priteisti skolos, t. y. dalį sumos, kurią atsakovė buvo apskaičiavusi kaip netesybas ir įskaičiusi. Be to, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šalims pasiekus kompromisą ir susitarus dėl mažesnių netesybų, visiškai neturi reikšmės už kokį laikotarpį atsakovė moka mažesnius delspinigius ieškovei.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks šalių susitarimas dėl mažesnių netesybų (Taikos sutarties 1.1 punktas) neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir yra teisėtas.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad taikos sutarties 3.3 punkte įtvirtinta sąlyga neatitinka viešojo pirkimo principų ir viešojo pirkimo sutarties keitimo teisinio reglamentavimo. Taikos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad sutartis sujungia ir panaikina visus ankstesnius šalių susitarimus dėl šios sutarties dalyko ir įtvirtina visas šalių sulygtas sąlygas dėl šios sutarties dalyko. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paminėta taikos sutarties nuostata šalys neįtvirtino jokių viešojo pirkimo sutarties pakeitimų. Sutiktina su apeliante, kad tokia taikos sutarties nuostata apima tik ginčo dalyką ir nėra susijusi su jokiomis kitomis iš viešojo pirkimo sutarties kylančiomis šalių teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad paminėta taikos sutarties nuostata prieštarautų imperatyvios įstatymo normoms ar neatitiktų viešojo pirkimo principų.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės AB „Panevėžio keliai“ ir atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021 m. lapkričio 18 d. sudaryta taikos sutartis atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nenustatyta, kad sudaryta taikos sutartimi būtų keičiama viešojo pirkimo sutartis ar sukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės AB „Panevėžio keliai“ ir atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021 m. lapkričio 18 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla Nr. e2-771-653/2022 (buvęs Nr. e2-2189-653/2021) nutrauktina.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis šalių buvo tinkamai pasirašyta elektroniniais parašais. Abiejų šalių parašai, jų statusas ir pasirašymo laikas yra aiškiai matomi atsidarius šalių teismui ADOC formatu pateiktą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nėra galimybės įsitikinti, ar taikos sutartį pasirašė abi šalys.

30. Šalys patvirtino, kad joms yra aiškus CPK 140 straipsnio, 293 straipsnio, 294 straipsnio turinys, kad teismui patvirtinus sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

31. Apeliacinis teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia šalių prašymo teismui grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio už ieškinį, skaičiuojant nuo 2 794 Eur (Taikos sutarties 1.6 punktas), nes ši nuostata nelaikytina susitarimu dėl ginčo esmės.

32. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi nagrinėjamoje byloje tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovei grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos 2 095,50 Eur (2 794 Eur x 75 proc.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 293 straipsnio 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. SUTARTIES DALYKAS

1.1. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, sumokėti Ieškovui 145 000,00 Eur į Ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas.

1.2. Ieškovas atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų.

1.3. Atsakovui laiku neatlikus Sutarties 1.1 p. numatyto mokėjimo, Atsakovas moka Ieškovui po 100 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną.

1.4. Šalys pareiškia, jog neturi bei ateityje neturės jokių turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų viena kitos atžvilgiu, susijusių su Byla.

1.5. Šalys patvirtina, kad visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena Šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja bei nereikalaus.

1.6. Byloje teismo patirtas išlaidas Šalys padengia lygiomis dalimis.

2. PATVIRTINIMAI IR GARANTIJOS

2.1. Kiekviena Šalis patvirtina ir garantuoja kitai Šaliai, kad:

(a) ji ir atitinkami jos valdymo organai, atsakingi darbuotojai, direktoriai ir akcininkai atliko visus veiksmus, būtinus šiai Sutarčiai sudaryti ir sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, ir buvo gauti bei yra galiojantys visi tam būtini leidimai ir sutikimai;

(b) ji turi visas teises ir įgaliojimus sudaryti šią Sutartį bei visus su ja susijusius dokumentus ir vykdyti juose nustatytus įsipareigojimus;

(c) jai įvykdžius šios Sutarties ir bet kurio su ja susijusio dokumento nuostatas bei šia Sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir užbaigus Bylą, nebus pažeista jokia bet kurios kitos sutarties, kurią Šalis yra pasirašiusi ar kuri yra privaloma Šaliai, ar teismo sprendimo, kuris yra privalomas Šaliai, nuostata;

(d) šia Sutartimi išsprendžiami visi tarp Šalių kilę ginčai Byloje;

(e) jai yra aiškus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio, 293 straipsnio, 294 straipsnio turinys, kad teismui patvirtinus Sutartį ir Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama;

(f) teismo patvirtinta Sutartis Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

2 3. KITOS SĄLYGOS

3.1. Ši Sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo ir įsigalioja nuo teismo nutarties patvirtinti šią Sutartį įsiteisėjimo momento.

3.2. Bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios.

3.3. Sutartis sujungia ir panaikina visus ankstesnius Šalių susitarimus dėl šios Sutarties dalyko, ir įtvirtina visas Šalių sulygtas sąlygas dėl šios Sutarties dalyko.

3.4. Šiai Sutarčiai išimtinai taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

3.5. Bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš, ar susijęs su šia Sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose.

3.6. Ši Sutartis ir visa su šia Sutartimi susijusi informacija, dokumentai ir korespondencija laikoma konfidencialia ir negali būti atskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus, jeigu tokio atskleidimo reikalaujama taikytinų teisės aktų pagrindu.

3.7. Šalys neturi teisės perleisti bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš šios Sutarties be kitos Šalies išankstinio rašytinio sutikimo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-771-653/2022 (buvęs Nr. e2-2189-653/2021) pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl skolos priteisimo.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 095,50 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus ir 50 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (sumokėtas Luminor Bank AB 2021 m. balandžio 29 d. lėšų pervedimo nurodymu).

Teisėja Rasa Gudžiūnienė

Paminėta tekste:

CPK

CK6 6.983 str. Taikos sutarties samprata

CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos