Klausimas. Dėl iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą už tai, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė preliminariąją sutartį, pagal kurią jis buvo įsipareigojęs ieškovui atlikti sutartus buto statybos darbus ir iki nustatyto termino sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą turto pirkimo– pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė reikalaujantis priteisti nuostolių atlyginimą, atitinkantį atsakovo gautą naudą, pastarajam pardavus turtą kitam pirkėjui už didesnę nei su ieškovu sutartą kainą.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį iš esmės tenkino.
Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai šalių derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir šį savo ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius šalys įformina preliminariąja sutartimi, šaliai, kuri neįvykdo preliminariosios sutarties, yra taikomos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės. Tai, be kita ko, reiškia nukentėjusios šalies teisę nuostolių atlyginimo forma reikalauti ją grąžinti į tą padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta.
Be kitų, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstami objektyvusis (abstraktus) ir subjektyvusis (konkretus) nuostolių apskaičiavimo metodai. Subjektyvusis (konkretus) nuostolių apskaičiavimo metodas reiškia, kad tais atvejais, kai nukentėjusi šalis dėl kitos sutarties šalies padaryto pažeidimo nutraukė sutartį ir per protingą laiką bei protingu būdu sudarė pakeičiantįjį sandorį, ji gali susigrąžinti nutrauktos sutarties kainos ir pakeičiančiojo sandorio kainos skirtumą. Nuostatos, reglamentuojančios subjektyvųjį (konkretų) nuostolių apskaičiavimo metodą, yra įtvirtintos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Objektyvusis (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties. Tokiu atveju nukentėjusios šalies nuostolis apskaičiuojamas kaip nutrauktos sutarties kainos ir šios sutarties nutraukimo metu buvusios prekių rinkos kainos skirtumas. Šis sutartinio nuostolio apskaičiavimo metodas kasacinio teismo praktikoje pripažintas leistinu ir nutraukus preliminariąją sutartį.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Tačiau, kaip išaiškino kasacinis teismas apžvelgiamoje byloje, esant ikisutartinei civilinei atsakomybei, taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį galima tik išimtiniais atvejais, kai ieškovo patirto nuostolio nėra galimybės apskaičiuoti, remiantis kitais kasacinio teismo praktikoje išplėtotais nuostolių apskaičiavimo būdais, arba kai nesąžiningos šalies neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamas ne tik tinkamo sutarties vykdymo interesas, bet ir aukštesnės teisinės vertybės.
Apžvelgiamoje byloje ieškovas savo nuostolį įrodinėjo kaip atsakovo (skolininko) neteisėtai gautą naudą, pastarajam sudarius naują sutartį dėl ginčo turto pardavimo, tačiau byloje nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės taikyti šį institutą, todėl kasacinis teismas nurodė, kad teismai taikė netinkamą nuostolių apskaičiavimo metodą. Kadangi ieškovas neįrodinėjo prarastos galimybės piniginės vertės, kaip dar vienos teismų praktikoje pripažįstamos nuostolių rūšies, kasacinis teismas nusprendė, kad byloje ieškovo patirtas nuostolis turėjo būti apskaičiuotas remiantis objektyviuoju nuostolių apskaičiavimo metodu (ieškovas nesudarė naujos pirkimo–pardavimo sutarties), t. y. nustatant skirtumą tarp nutrauktoje preliminariojoje sutartyje nustatytos daikto kainos ir šio daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu. Ieškovas, prašydamas atsakovui taikyti ikisutartinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti patirtų nuostolių dydį, apžvelgiamoje byloje – kainų skirtumą tarp daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu ir daikto kainos, nustatytos preliminariojoje sutartyje. Kai atsakovas, neteisėtai nutraukęs preliminariąją sutartį, praėjus trumpam laiko tarpui sudaro naują pagrindinę sutartį, daikto rinkos kaina preliminariosios sutarties nutraukimo metu gali būti įrodinėjama ir naujoje pagrindinėje sutartyje nustatyta daikto kaina.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.