Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Viešojo pirkimo rangos sutarties kainos indeksavimas › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Civilinių bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. e3K-3-90-469/2026  ·  2026-05-13
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės mėn. teismų praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas bus įkeltas vėliau.

Klausimas. Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties sąlygos dėl kainos indeksavimo aiškinimo

Byloje ginčas kilo dėl kainos indeksavimo pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą statybos darbų rangos sutartį. Šalys nesutarė, ar perskaičiuojant kainą turi būti įtraukti darbai, kuriuos ieškovės (rangovės) vėluoja atlikti dėl savo kaltės. Ieškovės prašė įpareigoti atsakoves ‒ užsakovę ir inžinierę – atitinkamai perskaičiuoti sutarties kainą ir priteisti skolą, susidariusią dėl netinkamai indeksuotos kainos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendė, kad perskaičiuojant kainą neturi būti atsižvelgiama į vėlavimą atlikti darbus, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės toks vėlavimas atsirado. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi tokią teismo išvadą pripažino nepagrįsta, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės neišvengiamai suponuoja, jog, nesant aiškiai išreikštos sutarties šalių valios dėl sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal įprastinę, nusistovėjusią tokių sutartinių santykių praktiką: aiškinant sutartį turi būti vertinama, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Taigi, kuo labiau sutarties sąlyga yra nutolusi nuo įprastinės tokių sutartinių santykių praktikos, tuo aiškiau ji turi būti įtvirtinta sutartyje; išimtį iš bendrųjų taisyklių nustatanti sutarties sąlyga negali būti nustatyta nutylėjimu.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad sutartyje nėra sąlygos, kurioje tiesiogiai būtų išdėstyta nuostata dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo įtakos sutarties kainos indeksavimui – kad darbų, atliktų rangovėms pažeidus terminus, kaina turi būti indeksuojama. Kasacinis teismas nurodė, kad racionalaus viešųjų lėšų naudojimo poreikis ir strateginė objekto reikšmė savaime negali nulemti sutarties aiškinimo perkančiosios organizacijos naudai, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos viešųjų pirkimų dalyvių ketinimų aspektu ‒ kaip įpareigojančios perkančiąją organizaciją atitinkamai veikti sudarant sutartį. Kainos perskaičiavimas rangovo naudai net ir už dėl jo kaltės ar rizikos pažeistus darbų terminus, taip nukrypstant nuo įprastinės rangos santykiuose šalių interesų ir rizikų pusiausvyros, neabejotinai neatitiktų racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principo ir protingo asmens standarto.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pripažįstama, jog indeksuojant sutarties kainą yra privaloma atsižvelgti į darbų atlikimo vėlavimą, kai toks vėlavimas yra nulemtas rangovių kaltės ar jų rizikai priskirtų aplinkybių.

← Grįžti į nutarties apžvalgą