Vartojimo sutarties kvalifikavimas ir Vartojimo kredito įstatymas

Klausimas

Dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo ir Vartojimo kredito įstatymo taikymo

Suformuluota taisyklė

Vartojimo kredito įstatymas taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, jeigu nustatyta pareiga vartotojui įsigyti nuosavybėn sutarties objektą. Verslininkas, nuomos ar išperkamosios nuomos standartinėje sutartyje įtvirtinęs sąlygą, kad vartotojas neturi pareigos įgyti sutarties objektą ar vartotojas tokią teisę įgyja tik išreiškęs valią atskiru pranešimu, gali išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Todėl labai svarbu, kad teismai, spręsdami dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtų į šių sutarčių pobūdį, vartotojo tikslus sudarant tokias sutartis, vertintų, ar tokia sąlyga buvo individualiai aptarta su vartotoju, ar jos įtvirtinimu sutartyje nėra siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Vertinant, ar konkrečiu atveju sudaryta nuomos ar išperkamosios nuomos sutartimi nėra siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, taip pat taikytinos sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu kontrolę reglamentuojančios teisės normos. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Todėl teismas, nustatęs, kad nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta sąlyga dėl vartotojo pareigos įgyti nuosavybės teisę į sutarties objektą nebuvimo nėra su juo individualiai aptarta ir nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu arba kitokios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog ji buvo įtraukta į sutartį siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, turi taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas tokioms sutartims.