Banko teisė vienašališkai nutraukti sąskaitos sutartį

Klausimas

Dėl kredito įstaigos teisės vienašališkai nutraukti bendrąją mokėjimo paslaugų (banko sąskaitos) sutartį

Suformuluota taisyklė

Šalims bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje įtvirtinus mokėjimo paslaugų teikėjo teisę vienašališkai nutraukti neapibrėžtam terminui sudarytą bendrąją sutartį, tačiau nenurodžius konkrečių atvejų, kada mokėjimo paslaugų teikėjas gali pasinaudoti tokia teise, mokėjimo paslaugų teikėjas vienašalio sutarties nutraukimo teise gali pasinaudoti tik esant svarbioms priežastims. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFPĮ) suteikia teisę kredito įstaigai nutraukti dalykinius santykius su klientu dėl to, kad kredito įstaiga negali įvykdyti šiuo įstatymu įtvirtintų pareigų dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos, todėl, vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 62 konstatuojamąją dalį, pripažintinos svarbiomis priežastimis nutraukti bendrąją (banko sąskaitos sutartį) su klientu. Tačiau PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalyje ir 18 straipsnyje įtvirtinti skirtingi dalykinių santykių nutraukimo pagrindai. PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalyje įtvirtintas pagrindas nutraukti dalykinius santykius gali būti taikomas tik esant šioje normoje nurodytoms sąlygoms ir nėra siejamas su kredito įstaigos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų taikymu. Kadangi dalykinių santykių nutraukimas pagal kasacinio teismo praktiką yra kraštutinė priemonė, be to, banko sąskaitos sutartis yra viešoji sutartis, todėl ši norma negali būti aiškinama plačiai. Pažymėtina ir tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjo taikomos priemonės, įskaitant ir kliento nuolatinės stebėsenos priemones, turi būti proporcingos kliento keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai, atitinkamai ir sutarties nutraukimas kaip kraštutinė priemonė turi būti proporcingas šiai keliamai rizikai. Kredito įstaiga, siekdama nutraukti dalykinius santykius su klientu PPTFPĮ 18 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, privalo pareikalauti iš kliento papildomos informacijos ir, tik klientui vengiant ar ją atsisakant pateikti arba jeigu pateikta informacija neatitinka tikrovės, arba jeigu nustatoma, kad sudaromu sandoriu ar finansine operacija plaunami pinigai ir finansuojamas terorizmas, kredito įstaiga turi teisę nutraukti su klientu dalykinius santykius, vadovaudamasi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis. Bet kuriuo atveju tokios kredito įstaigos taikomos priemonės turi būti proporcingos kliento keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai. Bendradarbiavimo ir sąžiningumo principai įpareigoja kredito įstaigą, nutraukiant bendrąją sutartį (banko sąskaitos sutartį) su klientu, ne tik informuoti jį apie tai, bet ir nurodyti sutarties nutraukimo priežastis. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos kredito įstaigai savavaliauti, sudarant prielaidas nutraukti sutartis net ir nesant svarbios priežasties, dėl ko būtų pažeista banko sąskaitos sutarties kaip viešosios sutarties prigimtis. Kita vertus, tinkamas informavimas apie sutarties nutraukimą sudarytų sąlygas klientui, abejojant sutarties nutraukimo teisėtumu, tokį nutraukimą patikrinti teismine tvarka. Klientui turi būti nurodyta informacija, kuri būtų pakankama sutarties nutraukimo priežastims identifikuoti, kartu nepažeidžiant PPTFPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo. Kilus ginčui teisme dėl kredito įstaigos vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas turi teisę spręsti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo būtent pagal teismui atskleistas sutarties nutraukimo priežastis.