Force majeure taikymas nuomos sutarčiai

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2A-155-881/2022 nagrinėdamas klausimą dėl force majeure (nenugalimos jėgos) instituto taikymo nuomos sutarčiai, LApT nurodė, kad ieškovas išnuomojo atsakovui sandėliavimo, logistikos paskirties pastatą ir yra atsakingas tik už pastato tinkamą fizinę būklę ir tinkamumą sandėliavimo ir logistikos veiklai, tačiau nuomotojas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kiek, kokių prekių ir kada nuomininkas sandėliuos, laikys ar pakuos. Be to, nuomotojas nėra atsakingas už tai, kaip nuomininkas sugebės pasinaudoti išnuomotu pastatu savo veiklai ir interesais. Tiek sandėliavimo ir logistikos veikla išsinuomotame pastate, tiek mažmeninė prekyba, nors ir susijusi su logistikos centru dėl prekių paskirstymo, yra išimtinai atsakovo, kaip nuomininko, veikimo sritis ir jo ūkinė komercinė veikla.

Nuomininkas naudojosi nuomojamu pastatu, jame sandėliavo prekes, prekės buvo išvežamos į kitas šalis, taip pat buvo vykdoma elektroninė prekyba ir prekių išdavimas tam skirtuose punktuose. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuomininkas karantino laikotarpiu objektyviai negalėjo naudotis nuomojamu pastatu pagal jo paskirtį. Nėra ir pagrindo teigti, kad jis negalėjo naudoti išnuomoto pastato sutartyje numatytiems tikslams pasiekti.

Šalys buvo susitarusios, kad pastatas išnuomojamas sandėliavimo ir logistikos veiklai, įskaitant prekių saugojimą, sandėliavimą ir pakavimą, logistikos administravimą ir kitą susijusią veiklą, todėl neegzistuoja visos būtinosios sąlygos, dėl kurių karantiną būtų galima pripažinti force majeure aplinkybe, nes karantino metu abi sutarties šalys neturėjo jokių kliūčių vykdyti logistikos centro nuomos sutartį.