2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) išdavimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo sudaręs santuokos su suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini), tačiau susilaukė su ja sūnaus. Pareiškėjo sūnus (duomenys neskelbtini) gimė ir visada gyveno (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi abu tėvai. Tačiau (duomenys neskelbtini) išvyko su nepilnamečiu sūnumi į Lietuvą ir liko ten gyventi be pareiškėjo sutikimo. Po to, kai pareiškėjui nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini), jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos teismą, pateikdamas prašymą priimti skubią nutartį dėl draudžiamų veiksmų ir nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškėjas taip pat prašė priimti nutartį, laikinai nustatančią (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pareiškėju. Šeimos teismas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta išvykti iš (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su (duomenys neskelbtini). Teismas minėta nutartimi taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui išvežti nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Ši nutartis nukreipta skubiai vykdyti. (duomenys neskelbtini) šeimos teismas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) negali išvežti vaiko už (duomenys neskelbtini) jurisdikcijos ribų ar iš (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nepaskyrė pareiškėjo nepilnamečio vaiko globėju, o pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui. Teismui pritaikius laikinąsias apaugos priemones ir nustačius nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 581, 582 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau vyksta ginčas dėl vaiko, teismas atsisakė priimti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Šeimos teismas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą uždrausti (duomenys neskelbtini) išvykti iš (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), tačiau ji, pažeisdama šį teismo sprendimą, išvežė vaiką į Lietuvą. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi (duomenys neskelbtini) į teismą dėl tokio sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, patvirtina, jog nepilnametis vaikas buvo išvežtas be tėvo sutikimo. (duomenys neskelbtini), pateikusi Lietuvoje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia piktnaudžiauti šiuo institutu ir neteisėtai laikyti vaiką Lietuvoje.

5.2. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priimta po to, kai nepilnametis vaikas jau buvo neteisėtai išvežtas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir kai (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas uždrausti (duomenys neskelbtini) išvežti vaiką. Pareiškėjas pateikė dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą. Tai, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigia to, jog nepilnametis vaikas buvo išvežtas iš (duomenys neskelbtini) be pareiškėjo sutikimo. Pareiškėjas, kaip vaiko globėjas, nepritaria, kad vaikas būtų toliau laikomas Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su vienu iš tėvų, todėl abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. (duomenys neskelbtini) privalėjo prieš išvykdama iš (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą (duomenys neskelbtini) arba susitarti su pareiškėju dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir tai patvirtinti teisme.

5.3. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal (duomenys neskelbtini) teisę. Jurisdikcija spręsti šį ginčą priklauso (duomenys neskelbtini) teismams. Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla turėtų būti nutraukta. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), abu tėvus su šia valstybe siejo socialiniai ryšiai. Šių dokumentų pakanka tam, kad būtų priimtas pareiškimas dėl neteisėto vaiko išvežimo ir jo laikymo Hagos konvencijos 3 straipsnio prasme. Procesinio dokumento priėmimo stadijoje kaip atsisakymo priimti procesinį dokumentą teisinis pagrindas negali būti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) gimė ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje. Šalių santykiai buvo konfliktiški, pareiškėjas vaikų akivaizdoje naudojo prieš (duomenys neskelbtini) fizinį ir psichologinį smurtą. Šalys negyvena kartu nuo 2020 m. lapkričio 11 d., nes 2020 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo užpuolęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) policijoje suinteresuotam asmeniui buvo suteiktas nukentėjusiosios statusas, o pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti 3 tyrimai.

6.2. Pareiškėjo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) be jo sutikimo, pažeisdama 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą išsivežė nepilnametį vaiką, yra klaidingi. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėju, savo vaikais ir nepilnamečiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas žinojo, kad (duomenys neskelbtini) su vaikais apsigyvens (duomenys neskelbtini), nes pats padėjo sumokėti už apartamentų nuomą iki (duomenys neskelbtini). Lietuvoje šalių santykiai dar labiau pašlijo ir šalys nutarė, kad (duomenys neskelbtini) su vaikais liks gyventi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas grįš dirbti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neprieštaravo, kad vaikas kartu su motina pasiliktų Lietuvoje.

6.3. Pareiškėjas nesinaudojo globos teisėmis, nesirūpino vaiko priežiūra, beveik neteikė jam išlaikymo. Šalių vaiko vystymąsi patikimoje aplinkoje užtikrina tik (duomenys neskelbtini), kuri nuo sūnaus gimimo juo rūpinasi. Suinteresuoto asmens sprendimas gyventi Lietuvoje nepažeidžia vaiko interesų, kadangi Lietuvoje vaikui sukurta augti ir vystytis tinkanti aplinka. Visi (duomenys neskelbtini) vaikai Lietuvoje įgijo saugumo ir stabilumo jausmą, gyvena socialiai saugioje aplinkoje, tai labiausiai atitinka vaikų interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)) priimta (duomenys neskelbtini) nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau šiuo metu faktinė situacija pakito, nes minėtos laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo panaikintos. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir (duomenys neskelbtini) šeimos teismo nutartį, kuria, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, jis siekia pagrįsti, jog suinteresuotas asmuo iki 2021 m. liepos gyveno su pareiškėju ir nebuvo pakeitusi savo gyvenamosios vietos. Suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė pirmiau nurodytus dokumentus, pateikė apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria buvo patenkintas iš dalies jos pakartotinai pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja.

8. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, atsižvelgdamas į po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusią faktinę situaciją, paaiškinimuose nurodytų aplinkybių pareiškėjas negalėjo nurodyti teikdamas šioje byloje atskirąjį skundą, be to, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), kuri dalyvauja Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, neabejotinai yra žinomos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija priima pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

9. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų dokumentų teisėjų kolegija nepriima. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas bylą, gali naudotis informacinių sistemų ir registrų duomenis, be kita ko, ir duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo priimti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kurios yra pasiekiamos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Savo ruožtu pareiškėjo teikiama (duomenys neskelbtini) šeimos teismo nutartis, kuria, pareiškėjo teigimu, jis siekia paneigti suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad ji buvo išsikrausčiusi ir nebegyveno kartu su pareiškėjui, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina ir nepaneigia jokių šioje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, aktualių aplinkybių, todėl jos priimti taip pat nėra pagrindo (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, teikdamas šį dokumentą, pareiškėjas nepateikė jo vertimo į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pagal Hagos konvenciją pateiktą prašymą išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtai išvežus ir (arba) negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės – asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tokiu būdu dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo žalingų padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės vaiko atžvilgiu yra apribojamos. Todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko, tėvų ir viešosios tvarkos interesų balansą, tačiau, atsižvelgiant į valstybės prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, vaiko interesams turėtų būti teikiamas pagrindinis dėmesys (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1925-381/2016).

12. Hagos konvencijos preambulėje nustatyta, kad susitariančios valstybės pasirašė šią konvenciją norėdamos tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena. Toks siekis atsispindi ir Hagos konvencijos 1 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog šios konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti; taip pat garantuoti, kad vienos susitariančiosios valstybės teisės aktų nustatytos globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose susitariančiosiose valstybėse. Hagos konvencijos 2 straipsnyje nurodyta, jog susitariančiosios valstybės imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų šios konvencijos tikslų įgyvendinimą savo teritorijose. Šiam tikslui jos naudoja pačias sparčiausias procedūras.

13. Pagal Hagos konvencijos 8 straipsnį, bet kuris asmuo, įstaiga ar kita organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos susitariančiosios valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Prašyme turi būti nurodyta: a) informacija apie pareiškėjo, vaiko ir vaiko pagrobimu ar neteisėtu laikymu įtariamo asmens tapatybę; b) jei žinoma, vaiko gimimo data; c) pagrindas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo prašymas grąžinti vaiką; d) visa turima informacija apie vaiko buvimo vietą ir asmens, su kuriuo, manoma, yra vaikas, tapatybę. Prie prašymo gali būti pridėta arba jis gali būti papildytas: e) bet kokio susijusio sprendimo ar susitarimo patvirtinta kopija; f) centrinės įstaigos, kitos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos įstaigos arba įgalioto asmens pažyma ar raštiškas priesaika patvirtintas pareiškimas dėl tos valstybės šiam klausimui taikomų teisės nuostatų; g) bet koks kitas susijęs dokumentas. Hagos konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad ši konvencija neužkerta kelio jokiam asmeniui, įstaigai ar organizacijai, kurie teigia, kad buvo pažeistos 3 straipsnyje nurodytos globos teisės, kreiptis tiesiai į susitariančiosios valstybės teismo institucijas pagal šios konvencijos nuostatas arba kitas teisės normas.

14. Pažymėtina, kad pagal Hagos konvencijos nuostatas, teismas, nagrinėdamas iš esmės šios konvencijos pagrindu pateiktą prašymą, turi įvertinti tik tai, ar konkrečiu atveju yra pagrindas leisti grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir neturi spręsti klausimo dėl vaiko globos teisių suteikimo ar tėvų valdžios įgyvendinimo. Iš Hagos konvencijos nuostatų matyti (žr., pvz., Hagos konvencijos 12, 13 straipsnius), kad spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar vaikas buvo išvežtas ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, t. y. jis turi nustatyti, kurioje valstybėje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir ar išvežus vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba negrąžinus vaiko, yra tenkinamos abi Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kvalifikuojančios vaiko išvežimą ar laikymą kaip neteisėtą. Nustatęs, kad vaikas yra išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, teismas turi įvertinti, ar nėra pagrindo negrąžinti vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Hagos konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad, vykstant vaiko grąžinimo procesui, susitariančiųjų valstybių teismo institucijos turi veikti kuo sparčiau, o sprendimas dėl vaiko grąžinimo paprastai turi būti priimamas per šešias savaites nuo proceso pradžios.

15. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Hagos konvencijos nuostatas, net ir ta aplinkybė, jog valstybėje, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, yra sprendžiamas ar net jau išspręstas ginčas dėl vaiko globos, savaime neužkerta kelio teismui išspręsti klausimo dėl leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą išdavimo. Hagos konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą 3 straipsnyje, susitariančiosios valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal Hagos konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią konvenciją. Hagos konvencijos 18 straipsnyje nurodyta, kad vien tai, jog valstybėje, į kurią kreipiamasi, yra priimtas sprendimas dėl globos arba kad toje valstybėje toks sprendimas turi būti pripažintas, nėra pagrindas atsisakyti grąžinti vaiką pagal šią konvenciją, tačiau valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinės institucijos, taikydamos šią konvenciją, gali atsižvelgti į tokio sprendimo priežastis. Hagos konvencijos 18 straipsnyje nurodyta, kad šio skyriaus nuostatos neriboja teismo galių bet kuriuo metu nurodyti grąžinti vaiką.

16. Aptartos Hagos konvencijos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad procesas dėl leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą išdavimo turi būti vykdomas skubiai ir jam yra taikomas prioritetas kitų teisminių procesų, kuriuose yra iš esmės sprendžiami klausimai dėl nepilnamečio vaiko globos suteikimo ar tėvų valdžios įgyvendinimo, atžvilgiu. Šis siekis atsispindi tiek Hagos konvencijos preambulėje, jos 1 ir 2 straipsniuose, kuriuose nustatyti šios konvencijos tikslas ir susitariančiųjų valstybių narių įsipareigojimai, tiek konvencijos nuostatose, reglamentuojančiose konkrečias procedūras, taikytinas pagal šią konvenciją sprendžiant leidimo grąžinti vaiką išdavimo klausimus, ar nuostatose, reglamentuojančiose šio proceso ir teismo proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykį. Tokios aplinkybės gali būti paaiškinamos tuo, kad neteisėtas vaiko išvežimas gali turėti neigiamų padarinių vaiko gerovei ir emocinei būsenai – išvežus vaiką, yra nutraukiami susiformavę vaiko ir jo aplinkoje esančių žmonių socialiniai ryšiai, neretai jam yra apsunkinama galimybė matytis su vienu iš tėvų, vaikas yra priverstas iš naujo adaptuotis aplinkoje. Vaiko grąžinimu siekiama kuo greičiau atkurti status quo ante (buvusioji padėtis), kad būtų išvengta dėl faktiškai neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimą spręsti jurisdikciją dėl šio klausimo išsprendimo turinčiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1925-381/2016).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis Hagos konvencijos nuostatomis, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išduoti leidimą grąžinti neteisėtai Lietuvoje laikomą jo nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Grįsdamas savo prašymą, pareiškėjas nurodė, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) gimė ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), o vaiko globos teisėmis kartu naudojosi pareiškėjas ir vaiko motina suinteresuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvą atostogų, tačiau vėliau nebegrįžo į (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai, be pareiškėjo sutikimo laiko nepilnametį (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Kartu su prašymu išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pareiškėjas pateikė teismui (duomenys neskelbtini) šeimos teismo dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pateikė šiam teismui prašymą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėju. Pareiškėjas taip pat pateikė ir (duomenys neskelbtini) šeimos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo, patenkinus pareiškėjo prašymą, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) uždrausta išvežti nepilnametį (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) jurisdikcijos ribų arba iš (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad klausimas dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamas ir Lietuvoje. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo teismo nustatyti nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš pareiškėjo ir nustatyti pareiškėjo ir nepilnamečio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką. Suinteresuotas asmuo šioje byloje taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, nustatyti nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ja bei uždrausti pareiškėjui išvežti (duomenys neskelbtini) iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Klaipėdos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patenkino suinteresuoto asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas šią nutartį vykdyti skubiai, o Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Klaipėdos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iš dalies patenkino (duomenys neskelbtini) pakartotinai pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su suinteresuotu asmeniu.

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo Hagos konvencijos pagrindu pateikto prašymo priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti ir nagrinėti. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, teismas pažymėjo, kad pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas yra pripažįstamas neteisėtu, jei pažeidžiamos asmeniui suteiktos globos teisės, tačiau šiuo atveju (duomenys neskelbtini) šeimos teismas, priėmęs sprendimą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) negali išvežti (duomenys neskelbtini), nenustatė pareiškėjo nepilnamečio vaiko globėju, o Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje jau vyksta ginčas dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, šiuo atveju sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą. Taigi, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką dėl to, kad teisme jau yra nagrinėjama byla dėl vaiko globos ir šioje byloje yra laikinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Vis dėlto pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka pirmiau aptartų Hagos konvencijos nuostatų.

20. Kaip minėta, pagal Hagos konvenciją, procesui dėl leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą išdavimo yra suteikiamas pirmumas bylų dėl vaiko globos atžvilgiu, todėl priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, tai, kad suinteresuotas asmuo Klaipėdos apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą, kurioje keliamas klausimas dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) globos teisių įgyvendinimo, neužkerta kelio teismui priimti ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal Hagos konvencijos 16 straipsnį, būtent šis klausimas turi būti nagrinėjamas pirmiausiai, o klausimas dėl vaiko globos teisių neturėtų būti sprendžiamas iš esmės tol, kol nėra nustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal Hagos konvenciją.

21. Šioje proceso stadijoje nėra reikšmingos ir teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas teismo sprendimu nebuvo paskirtas vaiko globėju, o pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas yra vertinamas kaip neteisėtas, jei pažeidžiamos asmeniui suteiktos globos teisės. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas sprendė tik procesinį klausimą dėl pareiškėjo prašymo priėmimo ir nenagrinėjo jo reikalavimo išduoti leidimą grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iš esmės. Savo ruožtu aplinkybės, ar vaikas yra neteisėtai išvežtas ir (ar) laikomas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, taip pat aplinkybės, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti Hagos konvencijoje nurodytas išimtis, leidžiančias neišduoti leidimo grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, kaip minėta pirmiau, turės būti išsamiai įvertintos nagrinėjant iš esmės pareiškėjo prašymą.

22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą dėl vaiko grąžinimo. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) išdavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos