Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Prievolių teisė › e3K-7-35-421/2026 › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Civilinių bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. e3K-7-35-421/2026  ·  2026-03-17
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo garantui išmokėti garantijoje nustatytą sumą, skolininkui pažeidus prievolę, ginčijimo kaip teisių gynimo būdo taikymo

Ginčas kilo dėl beveik 2 mln. Eur garantijos pagal valstybės duomenų centrų statybos rangos sutartį. Atsakovė (užsakovė) pareikalavo išmokėti garantiją dėl, jos teigimu, netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovės (rangovė ir jos akcininkė) kreipėsi į teismą, prašydamos šį reikalavimą pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės.

Kasacinio teismo vertinimu, ieškovių byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pripažinti nebuvus garantija užtikrintos sutarties vykdymo pažeidimo, kartu siekiant užkirsti kelią atsakovei (užsakovei) gauti nuostolių atlyginimą. Atsakovės reikalavimo teisė kildinama iš garantijos, o reikalavimas išmokėti garantiją yra reikalavimas garantui vykdyti garantijos sutartimi prisiimtas prievoles. Toks reikalavimas (veiksmas) vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti laikomas vienašaliu sandoriu, nes juo nesiekiama sukurti naujų civilinių teisių ir pareigų, o siekiama tik įgyvendinti sandoriu sukurtas teises ir pareigas.

Kasacinis teismas konstatavo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, nustatančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi būti užkirstas kelias savitiksliam bylinėjimuisi ir reikalavimų, nesukeliančių savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, pareiškimui teisme.

Ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama uždrausti garantijos gavėjui pateikti iš garantijos kylantį reikalavimą garantui, tokio draudimo pagrindu nurodant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų asmens, kurio įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti garantija buvo pateikta, veiksmų neegzistavimą, pripažintini nenagrinėtinais teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama vien fakto, paneigiančio vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo garantijos įgyvendinimo procedūroje, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas civiliniame procese.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

← Grįžti į nutarties apžvalgą