2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos Fondas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „OSFL projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 10 d. paprastąjį vekselį dėl 84 000 Eur sumos, kurį išdavė atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Atviros Lietuvos Fondas“; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei pagal 2020 m. kovo 10 d. paprastąjį vekselį sumokėtus 10 000 Eur; 3) priteisti 56,50 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis; 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 1998 m. dirbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ finansų direktore. 2009 m. įkūrė VšĮ „OSFL projektai“, tapo šios įmonės direktore. Įmonė teikė buhalterines bei pastato administravimo paslaugas, 2009–2012 m. administravo programą „Pagalbos fondas Lietuvoje“. 2012–2017 m. VšĮ „OSFL projektai“ administravo Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Nevyriausybinių organizacijų programa Lietuvoje“. Įmonės apyvarta didėjo, o 2017–2019 m. sudarė apie 1 040 000 Eur. 2020 m. vasario mėn. ieškovei sužinojus, kad jos 11 metų sūnus serga itin sunkia ir agresyvia smegenų vėžio forma, ji patyrė didelį stresą. Apie sūnaus ligą informavo atsakovę, paaiškino, kad dėl susidariusios situacijos negalės vykdyti darbinių funkcijų, jai suteiktas nedarbingumas. Atsakovė, žinodama itin sunkią ieškovės psichologinę būseną, tyčia pasinaudojo situacija ir ėmėsi neteisėto VšĮ „OSFL Projektai“ perėmimo bei nepagrįstos turtinės žalos iš ieškovės reikalavimo. Vykdant atsakovės vadovės veiksmų planą, ieškovei buvo reguliariai grasinama, nurodant, kad jeigu ji geruoju nesutiks su atsakovės tariamu žalos faktu, dydžiu ir prievole ją atlyginti, bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ji nematys sunkiai sergančio sūnaus, negalės jo prižiūrėti. Tai neigiamai paveikė ieškovės psichologinę būseną, galimybę objektyviai kritiškai vertinti situaciją, todėl ieškovė vykdė atsakovės neteisėtus nurodymus bei vyko į organizuojamus susitikimus. Ieškovei slaugant sunkiai sergantį sūnų, esant nedarbingume ir būnant sunkios psichologinės būklės, ji sutiko perduoti turimas vienintelės VšĮ „OSFL projektai“ narės teises įmonės finansų direktorei I. S., nes siekė kuo greičiau atsiriboti nuo nepagrįstų atsakovės vadovės kaltinimų ir kuo daugiau laiko praleisti su sergančiu sūnumi. Atsakovės vadovė ieškovei paaiškino, kad atlikus VšĮ „OSFL projektai“ nario teisių perleidimo procedūrą abi įmonės savarankiškai funkcionuos ir spręs / tęs tarpusavio sutartinius įsipareigojimus. Ieškovei 2020 m. kovo 10 d. atsiųstas I. S. elektroninis laiškas, kuriuo prašoma priimti ją į VŠĮ „OSFL projektai“ dalininkus. Tos pačios dienos vakare, po vadovės S. A. reikalavimo, ieškovė nedarbingumo laikotarpiu buvo priversta atvykti į susitikimą kavinėje „Kino studija“ ((duomenys neskelbtini)). Prieš susitikimą ieškovei buvo paaiškinta, kad atsineštų visus dokumentų originalus, būtinus VšĮ „OSFL projektai“ nario teisių perleidimui ir šio fakto įregistravimui. Į susitikimą vadovė atvyko kartu su Š. L.. Susitikimo metu ieškovei buvo grasinama operatyviu baudžiamosios atsakomybės taikymu, ieškovės laisvės apribojimu, finansiniu susidorojimu. Visų grasinimų esmė – aplinkybės, kad VšĮ „OSFL projektai“ tariamai neteisėtai gavo ir negrąžino atsakovei daugiau nei 300 000 Eur, pripažinimas. Susitikimo metu ieškovei buvo pateiktas dokumentas įvardintas „Paprastasis vekselis“, datuojamas 2020 m. kovo 10 d. Vekselyje nurodoma, kad jo pagrindu atsakovei turi būti sumokėta 84 000 Eur suma. Būdama itin sunkios psichologinės ir emocinės būsenos dėl jos atžvilgiu panaudotų realių grasinimų, ekonominio spaudimo, ieškovė buvo priversta sudaryti aiškiai nenaudingą sandorį, taigi, ji 2020 m. kovo 10 d. kavinėje „Kino studija“ pasirašė atsakovės naudai 84 000 Eur dydžio paprastąjį vekselį. Atsakovės vadovė vekselyje atliko įrašus dėl piniginių lėšų sumokėjimo datų bei sumų. Ieškovei taip pat buvo nurodyta 10 000 Eur sumą pagal pasirašytą vekselį sumokėti nedelsiant, kavinėje „Kino studija“. Neturėdama elektroninės bankininkystės priemonių, 2020 m. kovo 10 d. ieškovė 20 val. 41 min. iš namų atliko 10 000 Eur bankinį pavedimą į atsakovės sąskaitą, pavedime nurodydama, kad „apmokama pagal paprastąjį vekselį
2020-03-10“. Ji taip pat neatlygintinai perleido turimas VšĮ „OSFL projektai“ nario teises atsakovės įmonės finansų direktorei I. S.. Pasirašytas vekselis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, nes esant vekselio sumai 84 000 Eur, jis privalėjo būti notarinės formos, todėl yra negaliojantis
(CK 1.93 straipsnis). Vekselis taip pat turi esminių ieškovės valios trūkumų, nes pasirašytas neturint jokio teisinio / prievolinio pagrindo, akivaizdžiai nenaudingas ieškovei, įtakotas atsakovės panaudoto prieš ieškovę psichologinio smurto, realių grasinimų, ekonominio spaudimo ir apgaulės. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsiliepime į ieškinį dėstoma pozicija, kad ginčo vekselis išrašytas tuo pagrindu, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai žalos atlyginimo santykiai, todėl ginčo vekselis turėjo iš dalies užtikrinti žalos atlyginimą atsakovei. Ginčo vekselis nėra ir niekada nebuvo atsakovės nurodomos tariamos reikalavimo teisės užtikrinimo priemonė. Ieškovė niekada jokia forma nepripažino atsakovei, kad savo veiksmais padarė žalą, jog sutinka ją atlyginti. Atsakovė subjektyviai traktuoja teismui pateiktą ranka rašytą 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimą, kaip atsakovės reikalavimų pripažinimą. 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimas net nėra adresuotas atsakovei, todėl negali būti vertinamas kaip reikalavimus pagrindžiantis įrodymas. Dėl esminių ieškovės valios trūkumų, atsakovės vadovės ir kartu su ja atvykusio asmens ieškovės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto, ekonominio spaudimo ir realių grasinimų ieškovė rašė 2020 m. kovo 10 d. pasiaiškinimą, kurio turinį jai diktavo atsakovės vadovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Ištyręs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė vekselį pasirašė kaip žalos užtikrinimo pagrindą. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovė pripažino faktą, jog ji padarė žalą atsakovei be teisėto pagrindo pervesdama atsakovės lėšas VšĮ „OSFL projektai“ ir sutinka ją atlyginti. Tai atsispindi ir ieškovės 2020 m. kovo 10 d. paaiškinime. Ir nors ieškovė teigia, kad nėra aišku, kam jis adresuotas, teismo vertinimu, akivaizdu, jog šis paaiškinimas skirtas atsakovei, ir jis pripažintinas leistina įrodinėjimo priemone. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad 10 000 Eur ieškovė pervedė su tikslu atlyginti padarytą žalą atsakovei, o ne dėl abstraktaus sandorio ir laiko ją įrodyta bylos įrodymų visuma.
5. Teismas konstatavo, kad šalims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio notarinės formos reikalavimo, toks sandoris (vekselis) nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių, nes sandoris neprilygintinas vekseliui, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu.
6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas konstatavo, kad šalių susirašinėjimo medžiaga, jos turinys pagrindžia, kad ieškovė paprastąjį vekselį pasirašė laisva valia, laisva valia iš savo banko sąskaitos pervedė pirmą vekselio įmoką. Ieškovė teismo pacituotoje susirašinėjimo medžiagoje nurodo, jog „ji atsiprašo už situaciją, į kurią įstūmė save ir daugybę žmonių, prašo suteikti šansą grąžinti skolą, prašo laiko, nurodo, kad skubiai spręs dėl likusių skolų“. Atsakovės vadovė 2020 m. kovo 12 d. susirašinėjimo metu nurodo, kad „Visi dabar viską žino ir yra pasiruošę tau padėti. Mes irgi linkę peržiūrėti terminus <...> Tada ieškosime kitų teisinių priemonių, kaip sutvarkyti skolą. Taip, ji didelė, bet žinok, čia tik pinigai. Juos uždirbti galima. Man vis dar neramu dėl tavęs, nepaisant fakto, kad tu mane apgavai“. Priešingai nei teigė ieškovė, atsakovė ieškojo būdų kaip padėti ieškovei susiklosčiusioje situacijoje, susirašinėjimo medžiaga pagrindžia išimtinai tik taikius atsakovės siekius. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad jai buvo grasinama, daromas ekonominis spaudimas ar naudojama apgaulė. Vertindamas ieškovės asmenį, teismas pažymėjo, kad ieškovė yra įmonės finansininkė, įstaigos dalininkė, vadovė, todėl akivaizdu, jog tokio išsilavinimo, kompetencijos asmuo galėjo ir privalėjo suvokti pasirašomo sandorio esmę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išspręsti byloje pateiktą ieškovės 2021 m. vasario 3 d. procesinį prašymą ir pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai apie galimai padarytas veikas, turinčias nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 166, 167, 168,
294 straipsniuose požymius, kartu pateikiant atsakovės šioje byloje pateiktą 2020 m. spalio 2 d. specialisto V. M. išvadą bei informaciją apie atsakovės disponuojamus ir teismui šioje byloje teiktus pokalbių slaptus įrašus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl padarė esminę teisės taikymo klaidą, pripažindamas, kad negaliojantis ab initio sandoris sukūrė ieškovei ir atsakovei teisines pasekmes. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė tarpusavyje tiesiogiai prieštaraujančius motyvus (sprendimo 64 ir 65 punktai), t. y. teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė vekselį pasirašė kaip žalos užtikrinimo pagrindą; šalims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio notarinės formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negalėjo sukelti prievolinių teisinių padarinių, nes sandoris neprilygintinas vekseliui, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu.
7.2. Teismo sprendimas yra grindžiamas teisės aktų leidėjo imperatyviai draudžiamomis prielaidomis, iš teismo sprendimo turinio nėra aiškūs teismo motyvai, išvados bei jų faktiniai ir teisiniai pagrindai. Be to, sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė ir, atmesdamas ieškovės ieškinį, nenurodė, kokiu teisiniu / sutartiniu pagrindu atsakovė teisėtai disponuoja ieškovės pervestomis 10 000 Eur lėšomis. Bylą nagrinėjęs teismas, konstatavęs, kad ginčo paprastąjį vekselį ieškovė pasirašė kaip užtikrinimo pagrindą, nenurodė, kokią konkrečiai neįvykdytą bei vekselio pasirašymo metu galiojusią sutartinę prievolę ginčo vekselis tariamai užtikrino. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje, nenurodydamas jokių teisinių pagrindų, rėmėsi neįsiteisėjusiu ir ieškovės apeliacine tvarka apskųstu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3358-656/2020.
7.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino paskolos sandorio turinį bei tokio sandorio šalių įrodinėjimo pareigas (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys, 6.871 straipsnio 3 dalis). Priimdamas sprendimą teismas ignoravo teisingam bylos išnagrinėjimui itin svarbią ieškovės procesiniuose dokumentuose ir baigiamojoje kalboje akcentuotą teismų praktiką.
7.4. Bylą išnagrinėjęs teismas tik deklaratyviai nurodė aktualius kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, tačiau motyvuodamas skundžiamą sprendimą visiškai jais nesivadovavo, pažeidė juos iš esmės, nes sprendimu pateisino išimtinai iš neteisėtumo gintą atsakovės poziciją.
7.5. Teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo vekselį pasirašė dėl atsakovės grasinamų jos atžvilgiu, daryto ekonominio spaudimo ar naudotos apgaulės.
7.6. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo principus ir taisykles. Teismas pažeidė esminę įdėdinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose – kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba kad paskolos negavo. Teismas pažeidė prievolę įvertinti visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei betarpiškumo principą. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus faktinius duomenis – nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, sprendime net nenurodė ir visiškai nevertino dalies ieškovės pateiktų įrodymų, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šiurkščiai pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismo procesą bei teisėtą teismo sprendimą. Teismas pažeidė kooperacijos principą, ignoravo rungimosi bei dispozityvumo principus.
2. Atsakovė VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, o nesant pagrindo bylą nutraukti – sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės prašymus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškovė sąmoningai ignoruoja į bylą pateiktus įrodymus apie jos padarytą ir iš dalies atlygintą žalą, netinkamai interpretuoja šiai faktinei situacijai taikytinas teisės normas, reglamentuojančias vekselio galią bei jo neatitikimo formos reikalavimams teisines pasekmes bei netinkamai remiasi naujausia teismų praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose. Ieškovė pasirašė vekselį 84 000 Eur sumai, kuris nebuvo patvirtintas notaro, todėl, aišku, kad atsakovė tokio vekselio realizuoti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka negali, to nedarė ir nesirengia daryti. Dar neatlygintos žalos atsakovė reikalauja Vilniaus apygardos teisme, kur yra pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl 248 263,69 Eur žalos atlyginimo, tuo pagrindu, kad ieškovė dirbdama vyriausiąja finansininke nuo 2017 metų sistemingai savinosi atsakovės lėšas.
8.2. Vekselio formos ar kiti trūkumai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris. Ieškovė 2020 m. kovo 10 d. pasirašytą dokumentą (vadinamąjį vekselį) ginčijo kaip paprastą rašytinį įrodymą, nesiedama jo su jokiu teisiniu išdavimo pagrindu, t. y. neigė bet kokios prievolės tarp ginčo šalių egzistavimą. Civilinės bylos nagrinėjimo procesas pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl vekselio (rašytinio įrodymo) pripažinimo negaliojančiu yra negalimas. Pradėtas civilinis procesas turi būti nutrauktas, kadangi ieškovė neginčijo 2020 m.
kovo 10 d. pasirašyto dokumento – vekselio, kaip konkrečią žalos atlyginimo prievolę sukuriančio sandorio.
8.3. Nustačius, kad ieškovės ginčijamas 10 000 Eur pavedimas atsakovei yra savanoriškas ir geranoriškas dalies ieškovės pasisavintų lėšų grąžinimas (žalos atlyginimas), o vekselis buvo surašytas žalos užtikrinimo pagrindu, nėra jokio pagrindo taikyti restituciją.
8.4. Ieškovės pozicija civilinėje byloje neatskleisti tikrojo teisinių santykių turinio ir apsimesti, kad šalių nesieja žalos atlyginimo santykiai, kai byloje esantys nenuginčijami įrodymai liudija priešingai, kelia abejonių ieškovės sąžiningumu, kadangi, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog šalis sieja teisiniai žalos atlyginimo santykiai ir kad tikrasis vekselio išdavimo pagrindas – atsakovei padarytos žalos atlyginimas.
8.5. Savanorišką susitarimą dėl žalos atlyginimo patvirtina byloje pateikti įrodymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisingam išsprendimui ypač reikšminga įrodomoji medžiaga yra šalių susirašinėjimas, nes jis atspindi tuometinę situaciją, kuri buvo susiklosčiusi tarp šalių 2020 m. kovo mėn. – balandžio mėn., t. y., iki ginčo sandorio ir po ginčo sandorio sudarymo. Taip pat aplinkybes pagrindžia ir garso įrašas, kuris buvo padarytas 2020 m. kovo 10 d., kavinėje.
8.6. Įvertinus byloje esančius įrodymus (šalių susirašinėjimą, pokalbių garso įrašus) matyti priešinga nei ieškovė nurodo situacija. Ieškovės ir atsakovės vadovės susirašinėjimai rodo, kad vadovė išreiškė ieškovei palaikymą, siekė išlaikyti draugiškus santykius ir norėjo padėti ieškovei išspręsti susiklosčiusią situaciją. Pagrįsto atsakovės vadovės reikalavimo atlyginti didžiulę piniginę žalą, kurią ieškovė padarė kaip darbuotoja, negalima traktuoti kaip psichologinio smurto, grasinimų, apgaulės ar ekonominio spaudimo. Atsakovė apgailestauja, kad ieškovė pasirinko piktnaudžiauti ir pateikti teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
8.7. Garso įrašą atsakovės vadovė S. A. darė siekdama apsaugoti save, t. y., kad būtų užfiksuota, ką šalys tarėsi ir jog iškilus galimiems ginčams ateityje būtų galima apsisaugoti nuo neteisėtų, nesąžiningų ieškovės veiksmų, kas ir įvyko šioje byloje, kai ieškovė nurodo melagingas faktines aplinkybes apie vekselio pasirašymo aplinkybes, žalos atlyginimo aplinkybes, apie neva ieškovei darytą spaudimą, smurtą ir grasinimus. Akivaizdu, kad pokalbio garso įrašo darymas pasiteisino ir padėjo atsakovės vadovei apsisaugoti nuo neteisėtų ieškovės veiksmų, be to, įrodo tikrąją tiesą byloje. Teismų praktikoje garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, pripažįstamas teisėtu įrodymų, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.
1. Trečiasis asmuo VšĮ „OSFL projektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, o nesant pagrindo nutraukti – sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovė tuo pačiu laikotarpiu buvo ir atsakovės vyriausia finansininke, todėl turėjo prieigą prie atsakovės banko sąskaitų, savo žinioje turėjo atsakovės banko kodų generatorių ir vienintelė buvo atsakinga už naudojimąsi juo. Taigi, vienintelė ieškovė buvo atsakinga tiek už atsakovės, tiek už trečiojo asmens banko sąskaitų valdymą, galėjo disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, t. y. ieškovė turėjo galimybę atlikti bankinius mokėjimo pavedimus iš atsakovės ir trečiojo asmens banko sąskaitų.
9.2. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo 2020 m. kovo – balandžio mėn. matyti, kad išaiškėjus aplinkybėms dėl lėšų panaudojimo (pasisavinimo), ieškovė skubiai ir geranoriškai ėmėsi priemonių daliai pasisavintų lėšų grąžinti, t. y. ieškovė pripažino, jog atliko neteisėtus veiksmus, pasižadėjo atsakovei padarytą žalą atlyginti.
9.3. Ieškovės ginčijamas dokumentas – vekselis, ieškovės ir atsakovės prievolinių ginčo santykių procese turi būti vertinamas tik kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, prievolės egzistavimą. Vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, todėl toks ginčas nenagrinėtinas teisme, nes rašytinis įrodymas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas teisme. Tokiu būdu civilinės bylos nagrinėjimo procesas pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl vekselio (rašytinio įrodymo) pripažinimo negaliojančiu yra negalimas, todėl pradėta civilinė byla turi būti nutraukta.
9.4. Nėra teisinio pagrindo ginčijamą sandorį (rašytinį įrodymą) pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jai buvo grasinama, daromas ekonominis spaudimas ar naudojama apgaulė. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma – atsakovės vadovės 2020 m. kovo 3 d. elektroninė žinutė ieškovei, ieškovės 2020 m. kovo 6 d. elektroninis laiškas atsakovės vadovei, ieškovės 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimas, ieškovės ir atsakovės vadovės 2020 m. kovo 12 d. –
kovo 16 d. elektroninis susirašinėjimas, atsakovės vadovės 2020 m. balandžio 6 d. elektroninis laiškas bei byloje esantis taikos sutarties projektas patvirtina būtent taikius ir iš atsakovės pusės geranoriškus siekius susidariusios situacijos išsprendimui.
9.5. Bylos rašytiniai įrodymai, be kita ko šalių susirašinėjimas, iš esmės patvirtina atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, tiek ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad ieškovės ginčijamas 10 000 Eur pavedimas atsakovei yra savanoriškas ir geranoriškas dalies ieškovės pasisavintų lėšų grąžinimas, o vekselis buvo surašytas tik kaip žalos užtikrinimo priemonė. Taigi, ginčijamo dokumento – vekselio, turinys yra aiškus, taip pat aiški tiek ieškovės, tiek atsakovės valia, apibrėžiant juo šalių santykius – žalos atlyginimą. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas grindžiamas prielaidomis, nenustačius pagrindo, kuriuo atsakovei buvo pervesta 10 000 Eur suma. Vekselis vertinamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo. Jau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3358-656/2020 priimtu 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyta, jog ieškovės 2020 m. kovo mėn. atlikti mokėjimai buvo dalinis panaudotų lėšų grąžinimas. Ieškovė reikalavimą dėl 10 000 Eur priteisimo grindžia restitucijos taikymu, tačiau restitucija yra sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinė pasekmė. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų ginčijamą dokumentą pripažinti negaliojančiu, restitucijos taikymo klausimas nenagrinėtinas.
9.6. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus bei rašytinius įrodymus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl vekselio ginčijimo
13. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą pateikė prašymą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi ieškovės reikalavimas negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje civilinėje byloje.
14. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis,
CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). CK 1.105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ĮVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir to neginčija nei ieškovė, nei atsakovė, kad 2020 m. kovo 10 d. ginčo vekselis, kurio suma yra 84 000 Eur, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, t. y. vekselis yra nepatvirtintas notaro. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vekselis, pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, neturi paprastojo vekselio galios
(ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, ginčo vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso. Byloje pateikto 2020 m. kovo 10 d. vekselio atsakovė nėra realizavusi ir, kaip ji pati nurodė, šio vekselio ji negali ir neketina realizuoti.
16. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, apibendrindama ir suvienodindama kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Todėl, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais.
17. Kaip nurodoma ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kai pareikštas reikalavimas dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu civilinė byla jau iškelta, ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2020 m. kovo 10 d. vekselį, kuris neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, CK 1.93 straipsnio 5 dalyje, 1.78 straipsnio 5 dalyje ir 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. dėl ieškovės valios trūkumo išduodant vekselį ir imperatyvių teisės normų nesilaikymo. Pati apeliantė pateiktame ieškinyje nurodo, kad vekselis yra išduotas ir pasirašytas neturint jokio teisinio / prievolinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija vekselį, kaip rašytinį įrodymą, nesiedama jo su jokiu teisiniu išdavimo pagrindu, t. y. neigia bet kokios prievolės tarp ginčo šalių egzistavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotas ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, pritaria atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, jog toks ginčas nenagrinėtinas teisme. Tuo atveju, jei atsakovė, kaip vekselio turėtoja, remdamasi vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, pareikštų reikalavimus vekselio davėjai dėl skolos priteisimo, būtent vekselio turėtojai (kreditorei) tokiu atveju tektų pareiga įrodyti, kad šalis sieja prievolinis teisinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis, ir kurio pagrindu ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei vekselyje nurodytą sumą.
19. Apeliantė skunde nurodo, kad vekselis gali būti ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju ji neigia bet kokios prievolės egzistavimą, įskaitant ir savo civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp tų pačių šalių vyksta teisminis ginčas dėl žalos atlyginimo iš ieškovės. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021 atsakovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš ieškovės buvo tenkintas iš dalies – atsakovei iš ieškovės buvo priteista 222 885,55 Eur žalos atlyginimo. Nors sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs, tačiau būtent nurodomoje byloje yra sprendžiama dėl ieškovės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos dydžio, kuris minėtu sprendimu buvo apskaičiuotas, atskaičius ir šioje byloje ginčijamo vekselio pagrindu išmokėtus 10 000 Eur. Taigi, būtent žalos atlyginimo byloje sprendžiama dėl vekselio kaip rašytinio įrodymo įrodomosios reikšmės, ieškovės civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ginčijamas dokumentas – vekselis, kaip rašytinis įrodymas, pats savaime nesukuria jokios prievolės, todėl jo ginčijimas neturi teisinės reikšmės.
20. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad civilinė byla pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu negalėjo būti pradėta, o pradėta – turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nustačius, kad civilinės bylos nagrinėjimo procesas pagal pareikštą ieškinį nėra galimas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisakoma.
Dėl apeliantės prašymo kreiptis į prokuratūrą
21. Apeliaciniu skundo ieškovė prašo pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai apie galimai padarytas veikas, turinčias nusikalstamų veikų, numatytų BK 166, 167, 168, 294 straipsniuose, požymius.
22. CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirą procesinį klausimą, bet nenagrinėdamas ginčo iš esmės pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles, poreikio priimti atskirąją nutartį, ar, juo labiau, kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka, neįžvelgia. Ieškovė, manydama, kad dėl jos nurodytų aplinkybių (garso įrašo atlikimo) turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugsėjo 21 d. gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto, kuriame prašoma pateikti garso įrašą, policija vykdo ikiteisminį tyrimą pagal BK 166 straipsnio dalį. Vadinasi, apeliantė jau yra kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, taigi realizavusi savo teisę baudžiamojo proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Panaikinus bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukus bylą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas. Taip pat paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį už ieškinio (100 Eur) ir apeliacinio skundo pateikimą (100 Eur), o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo dienos. Nutraukus bylą, ieškovei grąžinama byloje sumokėta 200 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies
4 punktas).
26. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
27. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3 099 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o trečiasis asmuo, kuris palaikė atsakovės poziciją, prašė priteisti 1 134,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo patyrė 1 497,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimui. Bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė ieškovei be pagrindo pareiškus ieškinį, todėl atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų
8.2, 8.11, 8.19 punktuose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“, juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini), dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukti.
Grąžinti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį ir apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“, juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini), iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 793 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „OSFL projektai“, juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini), iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 631,74 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 74 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Paminėta tekste:
CK
BK
e2-3358-656/2020
CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
CK1 1.91 str. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandor
e2-903-910/2021
CPK
CK1 1.105 str. Vekselis
CK1 1.97 str. Civilinių teisių objektų rūšys
e3K-7-100-469/2019
e3K-3-280-611/2020
CPK 12 str. Rungimosi principas
CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
CK1 1.93 str. Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo
CPK 300 str. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikaltimo požymiams
BK 166 str. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas
CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas
CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis