Byloje, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakovas mirė. Teismai sprendė, ar pareiga atlyginti neturtinę žalą yra neatsiejamai susijusi su asmeniu — tokiu atveju ji pasibaigtų kartu su skolininko mirtimi — ar vis dėlto pereina įpėdiniams.

Bylą perėmė nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija.

Palikėjo pareigos nepasibaigia

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia — įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai: visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas.

Atsakomybės ribos

Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas — visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo (CK 5.1 str. 2 d., 5.52, 5.53 str.).

Neturtinė žala nėra „asmeninė“ prievolė

Prievolė atlyginti neturtinę žalą negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, nes ji gali būti įvykdyta ir skolininkui mirus — įpėdiniams ją įvykdant pinigais. Tai, kad byloje turi būti sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos), nepatvirtina, kad prievolė išimtinai susijusi su skolininko asmeniu.

Ką privalo padaryti teismas

Pripažinus paveldėjimo galimybę, klausimas dėl materialiųjų ir procesinių teisių ir pareigų perėmimo sprendžiamas tik nustačius, kad įpėdiniai palikimą priėmė (CK 5.50 str.). Tokiu atveju teismas į bylą įtraukia palikimą priėmusius įpėdinius ir bylą nagrinėja iš esmės. Paaiškėjus, kad perėmimas neįvyko, sprendžiama dėl bylos nutraukimo.

Ką tai reiškia ieškovui

Atsakovo mirtis savaime nereiškia, kad byla baigta ir reikalavimo atsisakyti teks. Verta išsiaiškinti, ar palikimas priimtas ir kas jį priėmė, ir prašyti teismo įtraukti įpėdinius kaip atsakovus.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-91-943/2025. Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00824-2022-9; procesinio sprendimo kategorijos 2.5.1; 2.5.6; 2.10.1; 2.10.2. Kolegija: Artūras Driukas (pirmininkas), Gražina Davidonienė, Virgilijus Grabinskas, Donatas Šernas, Egidija Tamošiūnienė (pranešėja), Agnė Tikniūtė, Eglė Zemlytė. Paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 64 (2026), 1.6 tema.