Klausimas. Dėl subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, rato ir galimybės reikšti reikalavimą ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu teismo tvarka

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais testamentus, kuriais visas palikėjų turtas buvo paliktas atsakovei, ir pripažinti galiojančiu palikėjų anksčiau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad toks ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukė bylą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atvejų, kai, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje, ankstesnis testamentas tampa galiojantis pagal įstatymą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiau. Šis įstatymo normos imperatyvumas negali būti paneigtas ir teismo tvarka reikalaujant pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu, todėl tais atvejais, kai vėlesnis testamentas ginčijamas kitais nei CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, ankstesnis testamentas netampa galiojantis.

Ieškovė testamentus prašė pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį kaip sandorius, sudarytus veiksnių asmenų, negalėjusių suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šis sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas nėra įtrauktas į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrosios taisyklės išimtis. Vadinasi, teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojantis. Taigi nustačius, kad anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis pagal įstatymą, ieškovė, kuri nebuvo įpėdinė pagal įstatymą, nėra subjektas, turintis teisę reikalauti pripažinti negaliojančiais vėlesnius testamentus.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmenų, pagal įstatymą neturinčių teisės ginčyti testamentą, ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi būti atsisakyta priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.