Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas (CK 5.63 str.)

Klausimas

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti aiškinimo ir paskirties

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 6.190 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina bendroji taisyklė, jog sutartinės teisės ir pareigos pereina mirusios šalies teisių perėmėjams, jeigu sutarties pobūdis ar įstatymai nenustato kitaip. Paveldint įvyksta universalus teisių perėjimas, t. y. teisės ir pareigos gali būti perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu yra įpėdinių išreikšta valia jas perimti ir jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių, todėl galima teigti, kad CK 6.190 straipsnio 1 dalies taisyklė yra ir vieno iš paveldėjimo teisės principų – universalaus teisių perėjimo – išraiška. Tačiau paveldėjimo santykių teisinis reguliavimas nustato specialią CK 6.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės įgyvendinimo tvarką, todėl kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Preliminarioji sutartis, kuria grindžiamas ieškovo reikalavimas, nepatenka į CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių, kurioms esant netaikoma šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyta reikalavimų pareiškimo tvarka, sąrašą. Byloje nustatyta, kad ieškovas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimų atsakovei nepareiškė, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik praėjus beveik pusantrų metų nuo palikėjo mirties. Todėl ieškovas, nesilaikydamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų, veikė savo rizika, o atsakovė, priimdama palikimą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai nebus pareikšta papildomų reikalavimų, apie kuriuos ji, spręsdama dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėjo keistis paveldimo turto dydis.